Premjero teigimu, biudžeto projektą Vyriausybė numato patvirtinti spalio viduryje.Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Nausėdos pasiūlymuose pasigedo paaiškinimo
Laidoje „DELFI diena“ Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis įvertino prezidento siūlymus. Anot jo, nebuvo kažkokios objektyvios informacijos, kuri leistų suprasti, kodėl tokie pasiūlymai buvo pateikti.
„Aš turiu pirmą progą pasisakyti, kad labai džiaugiuosi naujojo prezidento sprendimais ir veiklomis. Taip pat džiaugiuosi, kad jis įtraukė į savo dienotvarkę ir labai garsiai kalba apie socialinius reikalus, žmonių gerovės užtikrinimą Lietuvoje. Visi pagrindiniai pasiūlymai, kurie liečia Pelno mokestį, Gyventojų pajamų mokestį, atitinkamai akcizą ir išmokų perskirstymą, tai yra būtent tai, ko ir reikia Lietuvoje. Kita vertus, manau, kad labai trūksta objektyvaus vertinimo. Aš bent jau nemačiau kažkokios objektyvios informacijos ar paaiškinamojo rašto, kuris leistų objektyviai suprasti, kodėl siūlomi tokie sprendimai, nes tai, ką matau ir girdžiu, leidžia susimąstyti, kadangi matau šiek tiek paviršutinišką požiūrį, nes siūlomi tokie linijiniai sprendimai.
Ekonomika tikrai nėra linijinė funkcija, tuo labiau socialinė politika. Tai yra labai jautri sistema ir kuo daugiau yra į tą socialinę sferą orientuotų sprendimų, tuo jie yra efektyvesni. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie akcizą kurui, tai aš girdžiu teigiamą efektą, kad sutaupysime biudžetui 70 milijonų, bet tai yra tik ekonominis rodiklis, kuris nieko nepasako apie tikslą, kurio siekiama. Faktiškai yra siekiama padėti kaimo žmonėms. Tai reiškia, kad ta lengvata naudojasi tiek stambūs ūkininkai, tiek smulkūs. Poveikis šios lengvatos smulkiajam ir stambiajam ūkiui yra skirtingas, bet už smulkiojo ar stambiojo ūkio stovi žmonės“, – sakė B.Gruževskis.
Anot jo, praradimų smulkiajam ūkiui bus daug daugiau.
Neatsižvelgiama į visuomenę
Paklausus, kaip naikinti vadinamąjį „Gyvulių ūkį“, B.Gruževskis teigė, kad reikia skirtingo pajamų apmokestinimo.
„Skirtingas pajamų apmokestinimas – tai, kas būtina. (…) Jeigu tam tikras kapitalas tampa pajamomis, jis aišku turi būti kuo humaniškiau apmokestinamas. Kas yra Lietuvoje? Jeigu pajamos iš kapitalo apmokestinamos mažiau, tai dažnai neapsimoka perskirstyti dalį pelno per dalį užmokesčio, kadangi darbo užmokestis labai apmokestinamas. Užsienio valstybės, ypač gerovės valstybės, į kurias mes pretenduojame, maksimaliai turi siekti, kad kuo labiau pelnas būtų perskirstomas per darbo užmokestį.
Tada laimi ir žmogus, ir visuomenė, ir socialinės apsaugos sistema. Aš manau, kad viskas, kas pasiūlyta, yra teisinga, bet problema yra ta, kad nėra atsižvelgiama į tam tikrus specifinius elementus visuomenės, į kuriuos būtina atsižvelgti, todėl turėtų didėti priemonių diferenciacija, o principai prezidento pasiūlymuose yra sudėti teisingai“, – mano Darbo rinkos tyrimų vadovas.
Mauricas: turime per daug išimčių
Tuo tarpu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, jog tikrai ne su viskuo būtų galima sutikti. Jo teigimu, pirmiausia reiktų užtikrinti horizontalų teisingumą.
„Aš nebūčiau linkęs sutikti, manau, kad tų išimčių turėtų būti kiek įmanoma mažiau. Visų pirma, reikėtų užtikrinti horizontalųjį teisingumą. Tas pačias pajamas uždirbantis gyventojai, nepriklausomai nuo jų šaltinio, idealiu atveju turėtų mokėti tuos pačius mokesčius. Tai yra pagrindinis principas, šiuo metu Lietuvoje turime labai daug tiek legalių išimčių, tiek išimčių, kurias susikuria patys gyventojai.
Mes turime pridėtinės vertės mokesčio skirtumą tarp to, ką galėtume surinkti ir ką surenkami, skirtumas yra 25 procentai. Tai yra trečias didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Su tokiu mokesčių surenkamumu ir tokiomis išimtimis gerovės valstybės nesukursime. Vėliau yra tas vadinamasis vertikalusis teisingumas. Kuo daugiau žmogus gauna pajamų, tuo jis turėtų būti labiau apmokestintas. Kiek labiau – klausimas“, – svarstė ekonomistas.
Svarsto, kaip pagerinti žmonių gyvenimą
Pasiteiravus, ar didesnės pensijos padėtų vyresnio amžiaus žmonėms išvengti skurdo, B.Gruževskis pabrėžė, jog yra keli būdai, tačiau ne tik pensijos padėtų vyresnio amžiaus žmonėms gyventi oriau.
„Aš manau, kad tik pensijų didinimas nepadės. Pirmiausia, kad jos būtų didinamos, reikia tuos pinigus sukaupti. Tam, kad sukauptume, turi būti pakankamai uždirbta. Grįžtame prie to, kad turime rūpintis darbo užmokesčio augimu, o jis negali augti be gamybos augimo. Tai jeigu kalbame apie vyresnio amžiaus žmonių gerovę, tai, manau, turi būti žymiai kompleksiškesnis požiūris. Požiūris turėtų būti diferencijuotas ir kompleksiškas. Aš manau, kad reiktų atkreipti dėmesį į tris dalykus, kai kalbame apie vyresnius žmones. Pirmiausia – vyresnio amžiaus žmonių užimtumo skatinimas.
Gali būti galvojamas ir tobulinamas pasiūlymas, gal ne šioje Seimo sesijoje, bet tikrai artimiausiu laiku turėtume apsispręsti, ar skatiname vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ar ne. Čia galėtų būti kalbama apie vyresnio amžiaus žmonių patrauklumo didinimą, jų kaštų darbo jėgos mažinimą. Tai gali būti, pavyzdžiui, tam tikros lengvatos „Sodros“ mokesčių sąskaita. Antras būdas, turėtų būti per socialinės paramos sistemos stiprinimą. Jeigu kalbame apie vyresnio amžiaus žmogų, tai vyresniame amžiuje labiau susiduriame su sveikatos problemomis. Tai turėtų būti paketas, kuris labiau skatintų pasinaudoti sveikatos paslaugomis, ypač reabilitacijos paslaugomis. Tai būtų postūmis“, – sakė jis.
Ragina ieškoti resursų
Mauricas pritaria, kad užimtumas yra labai svarbus. Jis pateikė užsienio šalių pavyzdį, kur žmonės dirba ne todėl, kad jiems trūktų pajamų, bet todėl, kad jie taip nori realizuoti save.
„Dalinai pritariu. Užimtumas yra pagrindinis faktorius, kuris lemia skurdo mažinimo faktorių tarp vyresnio amžiaus žmonių. Bet reikia siekti, kad tai būtų savanoriškas užimtumas. Europos Komisija vykdė apklausą. Švedija yra viena iš pirmaujančių šalių pagal vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, bet didžioji dalis tų žmonių dirba ne dėl to, kad jiems trūksta lėšų, nes jų pensijos yra nemažos, bet dėl to, kad jie save taip realizuoja ir turi sveikatos“, – sakė Ž.Mauricas.
„Užimtumas, sveikatos apsauga – labai svarbu. Sveikatos apsaugai ir prevencijai mes skiriame labai mažai dėmesio, lyginant su kitomis šalimis“, – taip pridūrė ekonomistas.
Prezidentas užsiminė, kad reikėtų didesnio perskirstymo. Ž.Mauricas pabrėžė, kad svarbu ieškoti vidinių bei išorinių resursų.
„Manau, kad reikėtų pradėti ne nuo perskirstymo, o nuo perskirstymo dydžio. Iš pradžių reikia pažiūrėti, ar mes turime vidinių resursų. Jeigu neturime vidinių resursų, ieškome išorinių. Jeigu jų tikrai trūksta, tada didiname tuos resursus, bet viskas turi prasidėti nuo tikslų“, – tikino jis.
Nausėdos pasiūlymuose – 100 mln. eurų
DELFI primena, kad Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant individualios veiklos ir kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
Nei prezidentas, nei premjeras trečiadienį konkrečių skaičių ar mokesčių tarifų neminėjo, tačiau abu pabrėžė, kad jų vizijos dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo sutampa.
„Mūsų vizija į gerovės valstybės įgyvendinimą yra ganėtinai panaši, galbūt skiriasi kai kur taktikos elementai, bet tiek aš, tiek premjeras sutinkame, kad reikia kreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupes, tai yra mūsų senjorus, pensininkus, neįgaliuosius asmenis, žmones, kurie augina vaikus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas dar kartą patvirtino, jog siūlys palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą. 2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu.
Prezidentas su premjeru sakė, kad yra pasiryžę kovoti su vadinamuoju „gyvulių ūkiu“ – šiuo terminu vadinami nepagrįstais laikomi mokesčių tarifų skirtumai ir abejotinos lengvatos.
Valstybės vadovai taip pat pažadėjo laikytis fiskalinės drausmės.
