Pagal šiuo metu priimtus įstatymus, kitąmet lauko kavinių, sezoninių prekybos vietų teisės prekiauti alkoholiu bus apribotos – festivaliuose, šventėse, mugėse ir pan. būtų galima prekiauti tik silpnu iki 7,5 laipsnio stiprumo alkoholiu. Nemokamuose renginiuose turėtų būti įrengiamos specialios zonos prekybai alkoholiniais gėrimais. Vasaros sezonu kurortų lauko kavinėse, pliažuose, parkuose aikštėse nebebūtų leidžiama prekiauti alkoholiu.

Lieka nežinioje

Laidoje kavinės „Kitas krantas“ savininkas Denis Tkačenko tikino, kad taip pat yra nežinomybėje.

„Mes esame tokioje pačioje nežinomybėje ir mes turime kelias kavines Nėries krantinėje. Atėjome ten mero kvietimu ir dabar mes dvi vietas tikrai uždarytume tuo atveju, jeigu tas įstatymas būtų priimtas, turiu omenyje, jeigu jis būtų patikslintas. Dvi vietas mes tikrai uždarysime. Viena vieta iš kavinės virs ledų ir kavos kiosku“, – sakė verslininkas.

Pasiteiravus, kiek vidutiniškai silpnasis alkoholis sudaro pardavimų, jis tikino, kad daugiau nei pusę.

„Sakyčiau, kad apie pusę, galbūt net kiek daugiau, bet dauguma yra tai, kas parduodama turistams. Mes neparduodame daug alkoholio į vienas rankas, mes dirbame su srautu, kuris ateina pasiplaukioti valtele, mėgaujasi vaizdu. Mes dirbame ketverius metus ir aš galiu pasakyti, kad per tuos metus nei vieno karto nebuvo pas mus kviesta policija, nesame turėję tokio atvejo, kad žmogus, atėjęs į lauko kavinę, ten prisigertų ar kažką pragertų. Tai reikia kalbėti ne apie tai“, – DELFI kalbėjo D.Tkačenko.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Tos kavinės, kurios užsidarys, tai praras visus darbuotojus“, – taip pat pridūrė jis.

Tuo tarpu A.Armonaitė patikslino situaciją paplūdimiuose, ir tikino, kad problema slypi kitur.

„Jeigu galima, norėčiau šiek tiek patikslinti dėl paplūdimių ir skęstančiųjų. Girdžiu, kad skęsta neblaivūs žmonės ir mes pasitikrinome, kiek visgi nuskendo paplūdimiuose. Ką tvirtino merai žiniasklaidos priemonėse, tai buvo pora incidentų, kai žmonės paskendo, bet jie nebuvo apsvaigę nuo alkoholio.

O kalbant apie žmones, kurie nuskęsta prie ežerų, tai reikėtų kalbėti, kad jie atsiveža alkoholį jau nusipirktą arba jau ateina neblaivūs. Pajūrio gelbėtojai tokią informaciją patvirtino. Matyt, šia problema yra manipuliuojama ir taikoma į paplūdimio kavines, nors ne ten yra problema“, – sakė A.Armonaitė.

Įžvelgia konkurencijos ribojimo problemą

Verslininkas D.Tkačenko šioje situacijoje įžvelgia konkurencijos ribojimo problemą.

„Žinoma, konkurencija ribosis, nes dauguma nestacionarių lauko kavinių yra pastatomos konkursiniu būdu. Pavyzdžiui, Vilniaus rotušės aikštė arba gatvė. Ten yra tų salelių, kur gali ateiti bet koks versininkas, pasiūlęs didžiausią įnašą į savivaldybės fondą, pradėti šį nelengvą verslą.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Šioje vietoje turėsime tai, kad bet kas negalės, o tik tas kas 40 metrų atstumu nuo Rotušės aikštės arba tam tikros vietos, jie galės tiesiog pasiimti tą plotą ir ten pilstyti stiprųjį alkoholį. Mes šiuo atveju net negalėsime dalyvauti konkurse“, – sakė jis.

Sprendimui nepritarė

DELFI primena, kad už A. Armonaitės inicijuotus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus balsavo 39 parlamentarai, prieš – 12, susilaikė – 42. Kitu balsavimu Seimas projektą iniciatoriams grąžino tobulinti.

„Akivaizdu, kad tai neproporcingas ir perteklinis draudimas, kuris turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui“ – Seimo posėdyje sakė Aušrinė Armonaitė.

Seimo narė atmetė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos išsakytus argumentus, kad šiais prekybos ribojimais yra siekiama mažinti nuo alkoholio apsvaigusių žmonių skendimo problemą.

Aušrinė Armonaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Iš tikrųjų, tie kurie skęsta, dažnai yra apsvaigę nuo alkoholio, tai yra visiškai tiesa. Bet jei pažiūrėsime, kur tie žmonės skęsta – tai įvyksta ežeruose, kur tų kavinių nėra. Pajūrio kurortuose, deja, įvyko keletas nelaimių, bet šie žmonės nebuvo apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė A. Armonaitė.

„Aš siūlau palikti silpną alkoholį kaip civilizuotose šalyse ir nieko nekeisti. Tiesiog leisti kavinėms veikti, leisti darbuotojus samdyti ir nesmūgiuoti Lietuvos turizmo industrijai“, – teigė parlamentarė.

Pasak jos, priklausomybę turintys žmonės daugiausia alkoholio suvartoja ne kavinėse, o namuose.

A. Armonaitės teigimu, draudimai labiausiai paveiktų Vilniaus, Palangos, Klaipėdos ir Neringos smulkius kavinių verslus. Palangoje yra 37 paplūdimių ir lauko kavinės, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.