Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pastebėjo, kad nedarbo lygis Lietuvoje didėja nuo sausio ir jau pralenkė Europos Sąjungos vidurkį.
„Kas galėjo lemti augantį nedarbo lygį Lietuvoje?“ – svarstė Ž. Mauricas ir pateikė kelis atsakymus.
„Akys visų pirma krypsta į išaugusį pigios darbo jėgos srautą iš trečiųjų šalių (visų pirma Ukrainos ir Baltarusijos), kuris galimai išstumia vietos gyventojus iš darbo rinkos. Dar anksti daryti toli siekiančias išvadas, tačiau keletą argumentų patvirtina šį teiginį:
Pirma, nedarbo lygis auga nepaisant augančio dirbančiųjų skaičiaus (t.y. priežastis nėra mažėjantis darbo vietų skaičius).
Antra, 2019 metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis labiausiai išaugo tarp miestuose gyvenančių vyrų (+0,7 proc. punkto) – būtent ten, kur atvyksta dauguma imigrantų (didžioji dauguma imigrantų yra vyrai apie 85 proc.).
Moterų nedarbo lygis augo vos 0,1 proc. punkto, o kaimo vietovėse gyvenančių vyrų sumažėjo 0,5 proc. punkto.
Trečia, 2019 metų antrąjį ketvirtį darbo užmokesčio augimas statybų sektoriuje tesiekė 3,4 proc. ir buvo gerokai mažesnis nei 7,9 proc. siekęs šalies vidurkis. Tad spaudimas darbo užmokesčio augimui, galimai dėl išaugusios darbo jėgos iš trečiųjų šalių pasiūlos, šiame sektoriuje sumažėjo“, – rašė jis.
Ž. Mauricas teigė, kad augantis nedarbo lygis gali paskatinti tolesnį pajamų nelygybės augimą, o pigios darbo jėgos srautas – sumenkinti paskatas investuoti į vietos žmogiškojo kapitalo kūrimą.
„Nerimą kelia ir tai, kad, nepaisant itin stipraus BVP augimo, nedarbas Lietuvoje išlieka aukštesnis nei ES vidurkis ir aukščiausias tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Ekonomikos augimo tempui sulėtėjus (ką ir prognozuojame), nedarbo lygis Lietuvoje gali vėl nesunkiai pasiekti dviženklius skaičius, kas paskatintų emigraciją, padidintų pajamų nelygybę ir fiskalinę naštą.
Taip pat nereikia pamiršti, kad Lietuvoje darbo kaštai vis dar yra patys žemiausi visoje euro zonoje (ir treti nuo galo visoje ES – po Bulgarijos ir Rumunijos), tad nuosaikus darbo užmokesčio augimas yra būtinas, norint sustabdyti žmogiškojo kapitalo emigraciją iš Lietuvos.
Imigracija (ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų) iš trečiųjų šalių yra būtina ir neišvengiama (turint omenyje mūsų ekonomikos atvirumą ir demografinius iššūkius), tačiau ji neturi išstumti vietos gyventojų iš darbo rinkos. Be to, eilė tyrimų rodo, kad pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių imigracija nėra ekonomiškai naudinga į vidaus rinką orientuotuose ir žemesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose (pavyzdžiui, statybų, prekybos)“, – rašė ekonomistas.
Kaip rašoma Statistikos departamento Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo metodikoje, nedarbo lygis, tai – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.
Tuo metu bedarbis, tai – nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti; o darbo jėga, tai – užimti gyventojai ir bedarbiai.
