Pasak jo, griežtinimas galėtų lemti verslo sąlygų destabilizavimą, teisinio neapibrėžtumo kūrimą ir paliekamas spragas.
„Verslo bendruomenė pasisako už principą „teršėjas moka” ir esant aiškiai apibrėžtam reglamentavimui bei skaidriems sprendimų priėmimo principams yra pasirengęs atsakyti už padarytas klaidas ar nusižengimus. (...) Norint įgyvendinti aplinkosauginius projektus reikia laiko, nes tai yra investicijos į technologijas“, – teigia R. Dargis.
Tuo metu „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ teisininkė Vilma Platelienė teigia, jog siūlomi pakeitimai įtvirtina plačius pareigūnų įgaliojimus duoti privalomus nurodymus remiantis subjektyviais vertinimais, sudaro galimybę inspektoriams nutraukti įmonės veiklą, anot jos, nesant objektyvaus neigiamo poveikio aplinkai.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas praėjusią savaitę nutarė svarstyti siūlymą griežtinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama tinkamai reglamentuoti privalomųjų nurodymų, kuriais, reikalui esant, gali būti stabdoma asmens veikla arba bus galima nutraukti grėsmę keliančias veikas. Tam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pagal įstatymą privalės turėti tinkamų įrankių.
„Įmonės, pažeidžiančios aplinkosauginius reikalavimus, gaudavo privalomuosius nurodymus dėl taršos, kurios turėtų susitvarkyti, tačiau įmonė, apskundusi teismui sprendimą, savo taršią veiklą galėdavo tęsti ir toliau. Tarša galėdavo tęstis neribotai, todėl ir buvo priimti šie sprendimai ir siūlymai", – pristatydamas projektą sakė ministras.
