Seimo narės teigimu, tai pertekliniai draudimai, kurie turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui, menkins Lietuvos patrauklumą turizmo srityje, be to, tai nespręs esminių sveikatos ir socialinių problemų, kurios susijusios su besaikiu alkoholio vartojimu.

„Kavinės toli gražu nėra tos vietos, kuriose alkoholio yra suvartojama daugiausiai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręsti ir jo atsisakyti. Girdžiu nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau matau, kaip manipuliuojama šiuo argumentu. Pirma, žmonės, kurie šiemet nuskendo pajūryje, nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Antra, absoliuti dauguma nuskendusiųjų – skendo ežeruose, prie kurių nėra tokių kavinių. Trečia, nors skęstantieji dažnai būna apsvaigę, gelbėtojų teigimu, alkoholį jie vartojo ne lauko ar paplūdimio kavinėse, o tiesiog atsinešė arba atėjo apsvaigę“, – teigė A. Armonaitė.

„Lietuvoje vis dar sunku gauti greitai prieinamas priklausomybės gydymo paslaugas, o būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami ne kavinėse, o tiesiog namuose. Ministrui reikėtų susirūpinti problemos esme, o ne kosmetika“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, draudimai labiausiai paveiktų Vilniaus, Palangos, Klaipėdos ir Neringos smulkius kavinių verslus. Palangoje tokių kavinių daugiausiai – 37 paplūdimių ir lauko kavinių, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.