„Planuojama apžvelgti Lietuvos banko investavimo tendencijas, norime pamatyti, kaip jam sekasi investuoti. Mums svarbu, kiek centrinis bankas iš tų investicijų prisideda prie valstybės biudžeto“, – BNS sakė komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Septintą kadenciją Seime dirbantis ir visada BFK priklausantis liberalas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad LB investuoja per konservatyviai.
„Kodėl Latvijos ir Estijos bankai uždirba ir įneša 4-5 kartus daugiau pinigų, nors turi dukart mažiau aktyvų (nei LB – BNS)?“ – tvirtina K. Glaveckas.
Jis siūlo palyginti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir centrinio banko uždarbius.
„Visi bankai metus baigė su 445 mln. eurų pelno. Lietuvos bankas, turintis apie 16 mlrd. eurų aktyvų, į biudžetą pervedė tik 11 mln. eurų. Nepalyginami dydžiai. Tada kyla klausimas, kokia investicijų politika, nes pažvelgus į istoriją banko įnašas vis mažėja“, – teigė K. Glaveckas.
Parlamentaras apgailestauja, kad Seimas niekada nesidomėjo LB įnašais į biudžetą.
Lietuvos bankas 2018 metais iš finansinio turto (užsienio atsargų) investicijų uždirbo 35,1 mln. eurų, tuo metu 2017 metais, dėl JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukio, iš investicijų buvo patirta 29,8 mln. eurų nuostolių. 2016 metais iš investicijų gauta 48 mln. eurų.
Bankas 2018 metais uždirbo 33,61 mln. eurų audituoto grynojo pelno (5,2 proc. daugiau nei 2017 metais), iš jo 12,7 mln. eurų pervedė į valstybės biudžetą.
Iš 2014 metų pelno į valstybės biudžetą pervesta 7,54 mln. eurų, iš 2015 metų – 10,44 mln. eurų, iš 2016 metų – 11,51 mln. eurų, iš 2017 metų – 11,17 mln. eurų.