Naujienų portalui DELFI moteris sutiko atvirai papasakoti apie tai, kaip pora susipažino bei kaip atrodė paskutiniai šimtamilijoninį verslą vysčiusio verslininko gyvenimo mėnesiai kovojant su sunkia liga.
– p. Aiste, pirmiausia papasakokite apie save. Esate kaunietė?
– Aš esu kaunietė. Gimusi ir augusi Kaune. Ilgus metus vysčiau Kauno senamiestį.
Su profesoriumi Jucevičiumi priešakyje sukūrėme Kauno senamiesčio atgaivinimo strategiją ir daug metų skyriau tam, kad Kaunas ir Kauno senamiestis šiuo metu būtų patraukli turistams ir lankytojams zona.
– Kaip ir kada Jūs susipažinote su p. Raimondu, tada dar būsimu savo vyru?
– Tai įvyko prieš 4 metus. Tais metais vasarojau Nidoje, nes aš augusi Nidoje ir čia su tėvais leisdavau savo vasaras. Tada bendrų ilgamečių draugų pakviesta vykau pas juos vakarienės. Visiškai nieko nesitikėjau ir net nežinojau, kad Raimondas taip pat joje dalyvaus.
Ta vakarienė buvo privati. Jos metu mes maloniai visi keturi pabendravome, nieko nesitikėdama ir jokių minčių neturėdama išvažiavau.
Po keleto dienų sulaukiau Raimondo skambučio. Tai buvo man staigmena. Vėliau sužinojau, kad draugės vyras davė mano telefono numerį. Raimondas pats jo paprašė.
Paskui – susitikimai, veiklos, sportas, taip ši pažintis ir išsivystė, o vėliau virto į draugystę.
Žinoma, ne iš karto, Raimondas tikrai užtruko keletą metų, kad patikėčiau juo, kad mane įtikintų.
Draugais buvome porą metų, drauge gyvenome taip pat porą metų.
– Ar jis jums kažką sakė apie p. Audronę, savo sūnų? Jūs žinojote, kad jie yra?
– Aš žinojau, kad jis turi buvusią žmoną, žinojau, kad turi sūnų, kurio tema Raimondui buvo be galo skaudi ir skausminga.
Jis su manimi buvo labai atviras. Nuo darbinių reikalų iki klausimų apie sūnų.
Būdavo, kad jis keletą metų iš sūnaus negaudavo net pasveikinimo žinutės su gimtadieniu; pernai jam buvo 60 metų, šiemet – paskutinis jo gimtadienis, jis su viltimi kiekvieną sausio 12 dieną laukdavo to.
Bendrystė jų tikrai buvo komplikuota. Pernai kvietėmės sūnų į Nidą, Raimondas norėjo mane pristatyti, supažindinti (pristatė ir giminei), bet susitikus nepavyko to ryšio rasti. Kilo eilinis konfliktas ir sūnaus šeima išvyko anksčiau sutarto laiko. Tai jam – skaudžiausia tema.
Kai aš sutikau Raimondą prieš 4 metus, jis buvo vienišas, nusivylęs gyvenimu, jo gyvenimo akiratyje buvo tik darbas.
-----------------
Kaip pavyko sužinoti DELFI, verslininko sūnus Rokas Karpavičius (dabar – Rokas Karpis, red.) 1999 m. buvo sulaikytas Naujoje Zelandijoje, kur buvo apkaltinas kokaino kontrabanda.
Vėliau jaunuolis buvo paleistas už užstatą, bet vėliau pasislėpė nuo teisingumo.
Nuo 2001 m. jis slapstėsi Europoje, vėliau dėl narkotikų platinimo buvo sulaikytas Ispanijoje, tačiau pritrūkus įrodymų paleistas.
2009 m. paskelbta tarptautinė Interpolo paieška dėl stambaus masto narkotikų kontrabandos bei pinigų plovimo, o tais pačiais metais iš R. Karpavičiui priklausiusios įmonės „Marijampolės pieno konservai“ R. Karpis pasiskolino 65 tūkst. Eur.
Skola nebuvo grąžinta, todėl pats R. Karpavičius sūnų padavė į teismą ir bylą laimėjo. 2011 m. Rokas Karpis buvo sulaikytas Rygoje, kur vežė nedeklaruotus 200 tūkst. JAV dolerių, o vėliau vyras perduotas Naujajai Zelandijai ir nuteistas 11 m. laisvės atėmimo bausme, 2016 m. gruodį deportuotas į Lietuvą.
2019 m. jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės iš tėvo namų, taip pat teismo skirta kardomoji priemonė – draudimas artintis prie keturių asmenų. DELFI žiniomis, bausmės atlikimo metu Roko šeimą išlaikė vaikino tėvas, tačiau grįžęs Rokas nebendravo su tėvu mažiausiai pusę metų.
Tėvas daug kartų bandė paveikti sūnų rinktis padorų gyvenimą.
------------------
– p. Aiste, ar tada, kai susipažinote, jis buvo su žmona, jie kartu gyveno?
– Jis buvo vienišas.
--------------------
DELFI žiniomis, nors „Lietuvos ryto“ publikacijoje p. Audronė teigė, kad su vyru oficialiai išsiskyrė, nes dėl vyro teistumo norėjo išsaugoti šeimos turtą, gauta informacija parodė – skyrybos įvyko daug vėliau. Tuo metu verslininkas jau buvo išėjęs į laisvę. Tada dar 25-erių vyras buvo nuteistas už įsilaužimą į valstybei tuo metu priklausiusią parduotuvę. Tuo metu šeimai priklausė vienas butas.
Pravieniškių įkalinimo įstaigą jis paliko 1988 m. pavasarį, o skyrybos įvyko po pusmečio, 1988 m. lapkričio 22 dieną.
---------------------
– Kaip toliau viskas klostėsi?
– Mes su Raimondu apsigyvenome kartu. Gyvenome tarp Palangos pajūrio ir Tenerifės (ten buvo plėtojama įmonės veikla, red.).
Tuo metu, kai jau Raimondui pavyko mane įtikinti, kad bendrą gyvenimą kursime kartu, Tenerifėje persitvarkėme namus, organizavome būsimą santuoką, kurią buvome numatę šių metų rugpjūtį.
Buvo daryti tam tikri pertvarkymai, užsakyti baldai. Mes tiesiog kūrėme savo gyvenimą.
– O p. Audronė žinojo apie jus?
– Ji negalėjo nežinoti tų dalykų. Raimondas jai pats buvo pasakęs, kad yra pasiryžęs kurti naujus santykius.
Viskas buvo dėliojama jo. Jis kūrė mūsų šeimos planus, o tai, kas dabar buvo išėję į eterį, yra visiškai nepagrįsti faktai ir neatitinka tiesos.
– Taip pat Jūs dirbote įmonėje, kuri priklausė Jūsų vyrui, – „Marijampolės pieno konservai“. Kada pradėjote dirbti, už ką buvote atsakinga?
– Raimondas, kaip minėjau, buvo su manimi atviras visomis temomis, daug konsultavosi, daug patarimų daviau, o toje srityje, kurioje jis manė, kad yra silpnoji įmonės vieta, – rinkodara, ne vienus metus jam patardavau draugiškai, tad vieną rudens dieną jis pasakė: „Imk šitą klausimą ir pradėk dirbti“.
Pernai rudenį pradėjau rinkodaros vadovės pareigas.
– Kada jūs sužinojote, kad p. Raimondas serga? p. Audronė „Lietuvos ryto" dienraščiui minėjo, kad jis iš Tenerifės grįžo labai sergantis.
– Ta situacija, kuri yra pateikta, – visiškas melas. Turiu faktus, kurie rodo, kad rugpjūčio 27–29 dienomis Raimondo kolega, profesorius Remigijus Žaliūnas, pavietė jį profilaktiškai pasitikrinti sveikatos.
Pati su juo buvau tose klinikose, kartu ėjome atlikti visų tyrimų, turime atsakymus, kad 2018 m. rugpjūčio pabaigoje Raimondas buvo visiškai sveikas.
– Kaip jis sužinojo apie tą ligą?
– Vieną dieną mes bendravome telefonu ir jam pradėjo pintis balsas, sakiniai, kalba, bet tai įvyko staiga, nes prieš tai savaitgalį buvome praleidę Nidoje ir jokių požymių nebuvo.
Antradienio vakarą paskambinau bendram šeimos draugui Valdemarui Anužiui ir paprašiau, kad važiuotų, ką nors darytų, nes Raimondui negerai.
Tuo metu pati buvau Kaune, tvarkiau reikalus, o jis buvo Palangoje.
Valdemaras patvirtino man, kad kažkas ne taip, ir atvežė jį į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Aš taip pat atvykau ten. Galvojome, kad jam insultas, bet padarė rentgeną ir sužinojome diagnozę – du augliai galvoje.
Tada su profesoriumi Žaliūnu pasitarėme, ir jis pasiūlė atvykti į Kauno klinikas kuo greičiau.
– Kiek šioje situacijoje dalyvavo p. Audronė?
– Nedalyvavo.
Norėčiau paminėti, kad Raimondas dar Jūrininkų ligoninėje tuo metu, kai buvo atvežtas, kol aš atvykau, kaip įprasta, pildė ligos istoriją, ir ten buvo du punktai: kam teikti informaciją apie jo būklę ir kam ne. Aš net pati nustebau, bet jis pats įrašė, kad nenori teikti informacijos apie savo ligą buvusiai žmonai Audronei, o teikti informaciją leido savo sužadėtinei, broliui Henrikui ir Valdemarui.
Tai yra faktas, paliudijantis, kad jau pirmą parą jis pareiškė valią, ką nori matyti ir nuo ko nori atsiriboti.
– Kaip jis pats reagavo, kai sužinojo diagnozę?
– Jis, kaip visada, reagavo labai šaltai, ramiai, aš net negalėjau įžvelgti, kas vyko jo viduje.
Aš, žinoma, kaip moteris, reagavau emocionaliau, bet mes priėmėme tą tiesą su viltimi, kad gal tai nepasitvirtins, bet paskui atlikus visus tyrimus pasitvirtino.
Mes surėmėme pečius ir oriai bei optimistiškai vykdėme visą gydymo planą. Jis visada sakydavo, kad mes esame geriausia ožiaragių pora pasaulyje.
Aš nuo pirmos Raimondo praleistos nakties Jūrininkų ligoninėje iki paskutinio atodūsio visada buvau kartu.
– Vėliau jam buvo atlikta ir operacija. Kaip ji sekėsi?
– Lapkričio 23 dieną įvyko operacija. Ji sekėsi gerai, nebuvo jokių komplikacijų, jokio reabilitacijos poreikio. Jam po operacijos visiškai grįžo kalba, o jokių kitokių motorikos sutrikimų nebuvo.
Mes buvome išleisti namo atsigauti. O jis maždaug po savaitės pradėjo spręsti darbinius reikalus, nes tuo daugelį metų gyveno.
Po operacijos turėjome tik vieną pokytį – mūsų gyvenime atsirado daugiau laiko poilsiui negu darbui.
– Ar kreipėtės pagalbos į užsienio gydytojus?
– Mes derinome viską su 5 pasaulio šalimis ir aukščiausio lygio medikais, navikus siuntėme į dvi užsienio klinikas, kad pasitikrintume diagnozę ir gydymo metodą, skirtą Lietuvoje.
Mes dirbome dieną, naktį, turėjome visą komandą, kuri rūpinosi juo.
Buvo ieškoma geriausio būdo, kur važiuoti, kokį gydymą taikyti. Paskui sužinojome, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra vienodas šios ligos gydymo planas. Raimondas pats apsisprendė ir nutarė, kad nėra ko blaškytis po pasaulį.
– p. Aiste, ar žinojote apie testamento pakeitimus, kad dalis turto yra perrašyta Jums?
– Aš viską sužinojau tik po visko. Raimondas buvo labai valdingas ir jo sprendimui padaryti įtakos nebuvo įmanoma, jo aplinka tai žinojo.
Tai yra Raimondo valia, kurios aš negaliu komentuoti. Jo valia tiek man, tiek Henrikui uždėjo didelę atsakomybę ir parodė didelį pasitikėjimą.
– Kada pradėjote planuoti vestuves?
– Mūsų vestuvės planuoti buvo pradėtos Raimondo iniciatyva, ir tai buvo dar 2018 m. pavasarį. Tada pasakė man: „Gana, pradedam.“
Jis buvo apsisprendęs dėl to anksčiau nei aš. Tada ir Tenerifės namus tvarkyti pradėjome, ir Nidos namus pertvarkyti, ir šių metų vasaros šventei ruošėmės... Deja, gyvenimas pakoregavo kitaip.
– Kaip atrodė vestuvės? Iškėlėte šventę?
– Buvo šventė. Mes susituokėme kovo 28 dieną.
Raimondo valia atkėlėme datą anksčiau, o atšventėme artimųjų ir draugų rate. Buvo apie 40 svečių.
Viskas buvo su bažnytiniu palaiminimu, registruota civilinės metrikacijos Kauno rotušėje. Tai buvo normalios vestuvės.
Kas skyrėsi nuo mūsų planų, tai tik tai, kad jos vyko ne mūsų namuose Tenerifėje, o Kaune, taip pat tai, kad buvo atkelta data.
Tuo metu Raimondas jautėsi puikiai. Gyvenome pilnavertį gyvenimą, tik daugiau laiko skyrėme poilsiui, ėjome į koncertus, spektaklius.
Jis taip pat ir dirbo. Nors darbinius įgaliojimus vykdyti veiklą buvo perdavęs savo broliui Henrikui Karpavičiui, Raimondas kiekvieną dieną skambindavo jam ir rūpindavosi savo verslu, jo neapleido.
--------------
Ne mažiau svarbu ir tai, kad dar pernai, sužinojusi apie ligą, verslininko buvusi žmona p. Audronė savo vyrą padavė į teismą – prašė dalies jo turto.
p. Aistei ir p. Raimondo broliui Henrikui Karpavičiui teisme šiandien atstovaujanti advokatė aiškino, kad šiuo metu verslininko įmonių akcijoms yra taikomi apribojimai.
„Tai įprastas teisinis procesas“, – tikino advokatė.
---------------
– p. Aiste, kaip atrodė paskutiniai Jūsų mėnesiai kartu?
– Mes juos praleidome klinikoje, nes buvo taikytas naujausias užsienio partnerių gydymas, jis turėjo būti atliekamas stacionare. Buvo stebima teigiama dinamika, ruošėmės išvykti namo.
Netektis buvo labai staigi. Tai užtruko parą laiko. Dėl sepsio sutriko širdies veikla, pulsas ir reanimacijos medikams nepavyko jo atgaivinti.
Galiu patvirtinti, kad onkologiją mums pavyko suvaldyti, bet sepsio pasekmės buvo žaibiškos.
---------------
Interviu pabaigoje p. Aistė pridūrė, kad kalbant apie tai, jog sūnus bei buvusi žmona liko be palikimo, pats vyras jai dažnai kartodavęs: jo sūnus Rokas turi savo verslų, kurių apimtys tikrai nėra mažos.
„Ir Audronei buvo suteikęs visas sąlygas vystyti savo verslą. Jo buvusi šeima tikrai ne skurstanti, kaip teigia, ir tikrai abu vysto savus verslus“, – sakė ji.
Moteris pridūrė, kad šiuo metu buvusi žmona bei sūnus „ant melo nori pastatyti savo tiesą, ir tas melas yra prieš Raimondo valią.“
„Visas šis dalykas ir paveikslas jau buvo dėliojamas, nes jie (p. Audronė ir sūnus Rokas – red.) po operacijos nežinojo Raimondo būklės, sveikatos; statistiškai su glioblastoma žmonės išgyvena iki penkerių metų: Raimondas, kaip ir verslo, sporto srityje, taip ir kalbant apie ligą, buvo maksimalistas ir optimistas.
Kartojo ir man, ir medikams, kad pagerins statistiką ir tikrai ne penkerius metus gyvensime ilgai ir laimingai“, – sakė ji.
p. Aistė DELFI pasakojo p. Audronę mačiusi vos dukart – kartą ligoninėje ir per laidotuves.
DELFI žiniomis sergant p. Raimondui ne kartą buvo įsilaužta į keletą vyrui priklausančių nuosavybių.
Šiandien dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, yra pareikšti tam tikri įtarimai.
Be to, p. Raimondo sūnui Rokui Karpiui buvo nustatyti apribojimai artintis prie p. Raimondo, p. Aistės, verslininko brolio Henriko bei įmonės valdybos pirmininkės.
Pateikė kitą versiją
DELFI bandė susisiekti su p. Audrone, bet atsakymo dėl interviu iki penktadienio vakaro nesulaukė.
Praėjusią savaitę dienraštis „Lietuvos rytas“ pasidalijo interviu, kuriame ilgametė R. Karpavičiaus draugė ir buvusi verslininko žmona Audronė Karpavičienė pasakojo apie poros gyvenimą su vyru iki jo ligos bei naują verslininko sutiktą moterį, o šiandien – ir sutuoktinę, p. Aistę.
Interviu buvo teigiama, kad p. Audronė su vyru gyveno gražų gyvenimą, drauge kūrė verslą. Tiesa, oficialiai buvo išsiskyrę, nes, kaip teigė, tokį sprendimą priėmė dėl p. Raimondo teistumo, siekiant išsaugoti šeimos turtą, kad šis nebūtų konfiskuotas.
Vis dėlto, anot jos, viskas pasikeitė 2018-ųjų rugpjūtį, kai, kaip ji pasakojo, ko gero, R. Karpavičiaus gyvenime ir atsirado nauja moteris.
Kaip teigia, tuomet vyras laiką su vaikais ir anūkais leido Nidoje, kur, p. Audronės žiniomis, tuo metu gyveno p. Aistė.
„Grįžome iš Nidos, Raimondas sako: „Aš skrendu į Tenerifę, ne ilgiau kaip dviem savaitėms.“ Skrisk, sakau. Pagalvojau, kad yra verslo reikalų, nes „Marijampolės pieno konservai“ turi įmonę ir Tenerifėje. Lyg ir nieko neįprasto“, – dienraščiui sakė ji.
Visgi R. Karpavičius užtruko ne žadėtas dvi savaites, o du mėnesius, vėliau, kaip tikino, p. Audronė sužinojo ir apie tai, kad R. Karpavičius ten laiką leido su p. Aiste.
Vėliau vyras ėmė lankytis Kauno klinikose, tačiau p. Audronės su sūnumi, kaip sakė, į vyro palatą neįleido, mat buvo pateiktas notaro raštas, kuriame skelbiama, kad p. Audronė ir sūnus neturi teisės nei įeiti į palatą, nei sužinoti, kaip laikosi p. Raimondas.
Kaip teigia p. Audronė, vėliau vyras buvo operuojamas, jam galvoje rasti du augliai, tačiau į klinikas užsienyje gydytis jis siųstas nebuvo, o 2019 m. rugpjūčio 9 dieną mirė.
Šiandien p. Audronė ir verslininko sūnus tikino likę tuščiomis, nes visas turtas ir įmonės akcijos, kurios, DELFI duomenimis, vertos daugiau nei 100 mln. Eur, testamentu buvo paliktos p. Aistei ir vyro broliui Henrikui Karpavičiui, su kuriuo, kaip teigė p. Audronė, jos buvęs vyras nesikalbėjo 12 metų.
