„Turime matyti realybę, kaupti biudžeto rezervus, tą mes ir darysime atsakingai. Taip pat negalime pasiduoti emocijoms bandyti didinti savo išlaidas, galbūt iškart pasiekti tikslų, ką natūraliai kiekvienas žmogus nori – greitesnio, spartesnio pajamų augimo“ – Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Anot jo, prie aukštame lygyje išliekančio ekonomikos augimo prisideda mokestinės sistemos pakeitimai ir pajamų gausinimas visoms visuomenės grupėms.

S. Skvernelis sakė, kad Vyriausybė išmoko 2008-2009 metų krizės pamokas, tačiau pabrėžė, kad Lietuvos ekonominė gerovė priklausys ir nuo to, kas vyks pasaulyje.

„Aišku, tai priklauso labai nuo to, kas vyks pasaulyje, kas vyksta su prekybos karais, susitarimais, galimais lokaliniais ir regioniniais konfliktais. Tačiau, skirtingai nuo ankstesnių metų, mes kaupiame valstybės biudžeto rezervus, kad jeigu ateitų vadinama diena X, mes tikrai neatsidurtume tokioje situacijoje, kaip buvome 2008-2009 metais“, – sakė S. Skvernelis.

Ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį pranoko lūkesčius ir siekė 4 proc.

Finansų ministerija trečiadienį padidino šių metų ūkio augimo prognozę iki 3,7 proc. (kovo mėnesį vertinimas buvo 2,6 proc.). Pavasario prognozės, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o 2021 ir 2022 metais – po 2,3 proc., nesikeičia.

Ekonomikos augimo sulėtėjimą kitąmet prognozuoja ir didieji šalies bankai.

Ministerijos ekspertų teigimu, tarp neigiamų veiksnių ekonomikai yra „Brexit“, protekcionizmo apraiškų plėtra, monetarinės politikos pokyčiai, geopolitinė įtampa, svyravimai pasaulio finansų rinkose.

Pozityvūs veiksniai yra geresnės migracijos tendencijos, spartesnė tiesioginių užsienio investicijų plėtra, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, Europos Centrinio Banko (ECB) skatinančios priemonės.