SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas DELFI studijoje pristatė SEB makroekonomikos apžvalgą. Nors pasaulyje ir toliau tęsis ekonomikos augimas, tik lėtesnis, tuo pačiu padidėjo ir recesijos tikimybė. Pasaulyje sklandanti nežinomybė, pramonės sektoriaus sunkumai turi įtakos ir Lietuvos ekonomikai – augimas bus daug lėtesnis nei šiemet ar praeitais metais.

Maisto produktų kainoms smarkiai didėti pagrindo nebus

Mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje – vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tačiau ekonomistas T. Povilauskas nurodo, kad tam įtakos turi visai ne kainos – didėjant lietuvių pajamoms, šios išleidžiamos įvairioms prekėms, tad ir vartojimas auga.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

„Išskiriame komponentus realaus vartojimo ir kainos. Mažmeninė prekyba maisto produktais iš esmės jau trejus metus auga 6 proc., kainų komponentė šiek tiek padidėjusi, bet labai nežymiai šiais metais lyginant su praeitais metais. Tuo tarpu mažmeninė prekyba ne maisto produktais, neįtraukiant degalų, yra 10 proc. augimas. Kur kainos augimas yra mažiau 1 proc.

Nesunku atrasti tą koreliaciją, kurią matome per pastaruosius trejus metus tarp darbo pajamų augimo: kiek auga darbo pajamos ir kiek auga mažmeninė prekyba. Tiek praeitais, užpraeitais metais iš esmės buvo labai panašus tempas. Šiais metais mažmeninė prekyba gal auga dar lėčiau nei darbo pajamų augimas.

Dar nėra praėjusių metų gyventojų taupymo normos rezultatų, bet greičiausiai jie buvo neigiami. Tai iš esmės, kiek pajamos padidėja, tiek yra išleidžiama prekybos tinkluose, įvairioms paslaugoms. Ir šiais metais, kas lėmė tą mažmeninės prekybos augimą, tai labai sparčiai paaugusios ne tik darbo pajamos. Šiais metais turėjome pensijų reformą, kur ne visi žmonės pasirinko toliau kaupti, tie pinigai atėjo į kišenę ir buvo išleisti. Vaiko pinigai ir visa kita – tai sukasi ekonomikoje, vartojime“, – kalbėjo ekonomistas.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

Šiais metais SEB prognozuoja, kad infliacija pasieks 2,4 proc., 2020 m. – 2,3 proc., o 2021 – 2,4 proc. T. Povilauskas išskiria, kad grūdiniai produktai tikrai neturėtų brangti, pieno produktų kainos taip pat yra stabilios.

„Mes nesitikėjome tokio didelio maisto brangimo šiais metais. Nes metinis pokytis maisto kainų yra apie 5,1 proc. rugpjūčio mėnesį. Tai galvojome, kad maistas ne tiek brangs, o labiau brangs degalai, bet nepasiteisino tai. Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pusę infliacijos šiais metais sudaro maisto kainų brangimas. Matome tą racionalią priežastį: 37 proc. per metus pabrangusios daržovės. Panašus augimas tiek Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir tai atsiremia į tuos sausus orus gegužę ir birželį, taip pat šalnas. Tai bendros tendencijos mūsų regionui.

Artimiausiais metais tikimės, kad ta infliacija liks ganėtinai panaši 2,3–2,4 proc. Panašios prognozės visose Baltijos šalyse. Artimiausiu metu iš esmės didelių pokyčių neturėtų būti, maisto kainų brangimo pikas pasiektas.

Manau, kad artimiausiais mėnesiais tas pokytis bus mažesnis. Pirma matome, kad negali būti kalbų apie grūdinių produktų brangimą, nes užtenka pasižiūrėti, kaip pastaruoju metu keičiasi grūdų supirkimo kainos Lietuvoje ar pasaulyje. Šiais metais kviečių kaina jau yra apie 20 proc. mažesnė rugsėjo pradžioje nei prieš metus. Ir malūnai, kurie perka grūdus miltų malimui, negalės pateisinti savo kainų didinimo, nes žaliava yra pigesnė“, – teigė T. Povilauskas ir nurodė, kad net didėjant atlyginimams, šiuos kaštus turėtų kompensuoti atpigusi žaliava.

„Pieno produktai irgi pakankamai stabilioje situacijoje jau keletą ketvirčių, panašu, kad artimiausiu metu didesnių pokyčių nebus. Tiek kalbant apie sūrį. Tik vis pasikartoju, kad sviestas Lietuvoje yra per brangus“, – pridėjo T. Povilauskas.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

Kadangi maisto produktų kainų augimo pikas jau pasiektas, ekonomisto manymu, artimiausiais ketvirčiais bus matomas mažesnis kainų augimas, tačiau nerimas lieka dėl degalų kainos. Ypač dėl tarptautinės jūrų organizacijos parengtų taisyklių, žinomų kaip „IMO 2020“, kuriomis vadovaujantis laivai turėtų naudoti mažai sieros turintį kurą arba įsirengti skruberius, kurie pašalina teršalus iš išmetamųjų dujų.

„Matome jau dabar, kad dėl to stipriai išaugo frachtai. Kitais metais transportuoti prekes laivais, absoliučiai visas prekes, bus brangiau. Jau dabar galima pasižiūrėti kiek frachtai išaugę jūrų laivyboje. (…) Taip turės įtakos ir galutinei kainai, gal nebus didelė, bet transportuoti iš Kinijos ar kitur bus šiek tiek brangiau. Metų pabaigoje tai gali turėti įtakos degalų kainai“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, paslaugų kainos liks panašios ir kitais metais. Taip pat teigiama, kad nuo sausio 1 dienos neišvengiamai turėtų sumažėti gamtinių dujų kaina vartotojams, elektros kaina daug nesikeisti, padidėti akcizai tabakui.

Atlyginimai augs, bet nebe taip sparčiai

Ekonomistas apžvelgė, kaip keistųsi gyventojų pajamos, jei būtų nuspręsta laikytis mokesčių reformos priimtų gairių ir neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) kitais metais pakelti iki 400 eurų. Labiausiai pokyčius pajaustų tuomet uždirbantys iki 1000 eurų „ant popieriaus“.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

Visgi ekonomisto manymu, NPD taip smarkiai didinamas nebus.

„Manau, kad bus linkstama prie to, kad mažinamas NPD didinimas. Dabar yra suplanuota, kad NPD iki 400 eurų didinti. Aišku, kad žmonėms „į rankas“, ypač gaunantiems mažiau nei 1000 eurų, tas pokytis kitais metais būtų nemažas, maždaug +2 ar +3 proc.

Bet kas yra prioritetas? Jei sakome, kad socialinė atskirtis tų žmonių, kurie nėra darbo rinkoje, kurie augina vaikus, tada vaiko pinigai ir tam tikros socialinės išmokos (yra prioritetas – DELFI). Turime tą suderinti. Kalnų nenuversime dėl kitų metų biudžeto. Reikia būti realistais, kad turbūt nei automobilio mokesčio, nei NT mokesčio kitais metais nebus. Tas prioritetines problemas reikia spręsti“, – teigė T. Povilauskas.

Tad, jo nuomone, galima prilėtinti NPD didinimą.

„Nes NPD galėsime daugiau didinti, kai bus blogesni laikai. Tuomet ideali priemonė: kai vartojimas sumažėja, žmonės netenka darbo, tada NPD padidinimas atneša vartojimui gerų bruožų. Manau pasaugokime dar šį rezervą ateičiai“, – sakė ekonomistas.

SEB prognozuoja, kad šiais metais atlyginimai prieš mokesčius augs 8,2 proc., 2020 m. – 6,5 proc., o 2021 m. – 5,8 proc.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

„Lėčiau, bet tai vis tiek yra augimas pakankamai nemažas visos Europos mastu. Tai lemia artėjimą prie Europos.

Matome kelis dalykus. Pirma, daug kalbėta, kad privačiame sektoriuje algos augimas lėtėja, tai lyg ir rodo verslo atsargumą, bet atkreipčiau dėmesį į tai, kuriuose sektoriuose algos augimas sulėtėjęs – transportas ir saugojimas, statybos. Tie verslai, kuriuose pastaruoju metu daug užsieniečių iš trečiųjų šalių, ypač transportas, kur yra dienpinigiai. Tai reikia įvertinti šitą prizmę, kad tai šiek tiek iškreipia bendrą darbo užmokesčio statistiką.

Jei žiūrėsime pramonę, paslaugas, ten algų augimas bus kokie 8–9 proc. Manau, kad įmonėms biudžetuotis kitų metų algų fondą reikėtų kokiais 7 proc.“, – svarsto ekonomistas.

Jo teigimu, viešajame sektoriuje kitais metais algos augs truputėlį sparčiau, bet nebe taip smarkiai kaip šiemet. T. Povilauskas mano, kad metų pabaigoje išgirsime daugiau reikalavimų iš švietimo ir sveikatos sektorių.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje stabilizuosis ties 6 proc. Pasak T. Povilausko, dalis galbūt yra nenorinčiųjų dirbti, tačiau dalis šių žmonių galbūt yra ne tai, ko ieško verslas, arba yra siūlomas nepakankamas atlygis.

Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai iš Baltijos šalių

Verslininkai darosi atsargesni, kaip nurodo T. Povilauskas verslo atsargumą atspindi ir materialinės pramonės investicijos, kurios stagnuoja.

Tačiau bendrai Lietuvos ekonomika turėtų augti sparčiausiai iš Baltijos šalių. Nors, kaip pabrėžė ekonomistas, ankstesniais metais Latvijos ir Estijos ekonomikos augo sparčiau, tad turime tendenciją keistis vietomis.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

„Kitais metais tikimės 2,4 proc. dar kitais 2,6 proc. Pagrindinė priežastis, kaip ir anksčiau, esame atsargūs dėl eksporto augimo. Manau to neišvengsime, kad eksportuotojams bus sudėtingiau augti. Tiek pramonei, tiek mūsų transporto sektoriui, kuris darosi labai didelis ir išlaikyti tą patį tempą yra labai sudėtinga.

Manau dėl to mažesnio eksporto augimo turėsime lėtesnį augimą, panašiai bus Latvijoje ir Estijoje. Tas ekonomikos augimas kitąmet svyruos tarp 2 ir 2,5 proc.“, – sakė T. Povilauskas.

SEB prognozuoja, kad 2019 m. JAV ekonomika augs 2,3 proc., euro zonos – 1 proc., Kinijos – 6,3 proc., Rusijos – 0,8 proc. 2020 metais JAV ekonomika turėtų augti 1,8 proc., euro zonos – 1,1 proc., Kinijos – 6,1 proc., Rusijos – 1,7 proc.

Makroekonominė apžvalga
Foto: SEB

„Manome, kad recesijos nebus per artimiausius 2 metus svarbiausiose pasaulio ekonomikose. Tikimybė padidėjusi, vertinam 25 proc., o prieš pusmetį buvo apie 20 proc. JAV ekonomikos augimas lėtės, tuo tarpu manome, kad euro zonoje po šių labai prastų metų, kai šgeriausiu atveju bus 1 proc. augimas, kitais paspartės šiek tiek iki 1,1 proc., dar kitais iki 1,3 proc. Tai turėsime tokį vangų augimą.

Kinijos ekonomikos augimas lėtės, kas normalu šiai ekonomikai, nes kuo daraisi didesnis, tuo augti panašiu tempu matematiškai sudėtinga.

Kalbant apie Rusiją, šie metai yra susilpnėjimo metai Rusijoje. Yra keletas priežasčių: naftos gavyba auga daug lėčiau dėl OPEC susitarimo, PVM tarifas buvo padidintas, tai turėjo tam tikros neigiamos įtakos vartojimui, ir Rusijos eksportas sulėtėjęs. Tad, manome, kad jei bus tas scenarijus, kad nebus kitais metais didesnių problemų, o tiesiog lėtesnis augimas pasaulyje, tai Rusija turi galimybių kitais metais augti šiek tiek sparčiau“, – teigė T. Povilauskas.