Ekonomikos augimas lėtės

Laidoje „DELFI diena“ pasiteiravus, kaip pats finansų ministras Vilius Šapoka apibūdintų dabartinę ekonominę situaciją, tikino, jog jau dabar tikrai akivaizdu, kad kitais metais ekonomikos augimas bus dvigubai lėtesnis.

„Galima kalbėti metaforomis, bet vasara nesitęsia amžinai. Šiemet ekonomika augo ir gana sparčiai, bet augimas lėtėja. Matome tai iš antro pusmečio duomenų. Akivaizdu, kad scenarijus, kurį prognozavome pavasarį dėl ateinančių metų, mūsų prognozės pildosi. Kitais metais ekonomikos augimas bus praktiškai dvigubai lėtesnis. Tai reiškia, kad neignoruojame tos tarptautinės aplinkos, jos nulemti negalime, bet galime tuo metu elgtis išmintingai, apdairiai, formuodami kitų metų biudžetą“, – DELFI sakė ministras.

Tiesa, jis tikino, kad niekas turbūt tiksliai negalėtų įvardyti, kam reikia ruoštis. Tiesa, geriausia būtų tinkamai ir protingai elgtis su savo finansais.

Vilius Šapoka

„Matyt, į tokį klausimą negalėtų atsakyti niekas objektyviai. Iš tarptautinių organizacijų matome, kad prognozės prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Matome, kad ekonomikos variklis stoja. Matome, kas vyksta Kinijoje, kur ekonomikos augimas yra lėčiausias per dešimtmetį, Prancūzijos ekonomika taip pat neblizga, prekybos karas tarp JAV ir Kinijos nesiliauja, o „Brexit“ situacija, matyt, visiškai neaiški. To paveikti mes negalime, bet mes privalome į tai atsižvelgti formuodami savo finansus“, – kalbėjo V.Šapoka.

Žmonių lūkesčiai – per dideli

Pasiteiravus, ar būtų galima sakyti, kad krizė – jau čia pat, ministras atsakė, kad jis turi būti realistu.

„Kadangi esu finansų ministras, negaliu būti nei optimistas, nei pesimistas. Turiu labai realistiškai vertinti situaciją. Mūsų analitikų komanda, kuri ES mastu pripažįstama kaip pati tiksliausia, akivaizdžiai matome, jog ne tik ekonomika lėtėja, bet prastėja verslo lūkesčiai, tačiau išsiskiria vartotojų lūkesčiai, kurie nepaliaujamai auga. Tam įtakos turėjo ir rinkimų laikotarpis, lūkesčiai tikrai yra dideli. Kiekvienas turime tai apmąstyti. Kalbant apie ateities išlaidas, turime elgtis kaip atsakinga šeima“, – atsakė V.Šapoka.

Paklaustas, kaip lietuviams sekasi valdyti finansus, ministras atsakė, kad mokytis dar tikrai yra kur.

„Mes turime Lietuvoje fenomeną. Tai atspindi taupymo norma. Tai reiškia, kiek žmonės vidutiniškai atsideda nuo atlyginimo – šiuo metu ta taupymo norma yra neigiama, kitaip tariant, yra požymių, kad gyvename tiesiog šia diena. Kalbant apie šeimos finansus, visuomet reikia pasirūpinti rezervu. Pavyzdžiui, jei žmogus netektų darbo“, – kalbėjo jis.

Gyvename „į skolą“?

Tiesa, ministras pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia, kad gyvename „į skolą“.

„Tai nebūtinai reiškia „į skolą“, galbūt naudojamas tas turtas, kuris yra sukauptas iš anksčiau. Galbūt mes dar papildomai pasiskoliname, bet vidutiniškai sakyti, kad esame taupūs, būtų neteisinga“, – laidoje svarstė ministras.

Arnas Mazėtis, Vilius Šapoka

Jau dabar skelbiama, kad atlyginimai ir toliau augs – nebe 9 ar 10 proc., bet vis tiek gana nemaža prognozė – 7,4 proc., kad kitąmet didės algos. Banko ekonomistai laikosi ne tokių drastiškų prognozių.

„Paaiškinimas paprastas, naudojame pačius naujausius faktinius duomenis, kokia buvo atlyginimų raida šiais metais. Minimali mėnesinė alga augs apie 10 procentų, yra kolektyvinė sutartis viešajame sektoriuje, kur taip pat yra numatytas atlyginimų augimas. Taip pat iš ankstesnių sutarčių numatyti augimai. Įkalkuliavus visus tuos skaičius, mes matome, kad ateinančiais metais viešajame sektoriuje atlyginimų augimas sieks apie 10 proc., o privačiame sektoriuje akivaizdžiai tas augimas bus lėtesnis – apie 6 procentus. Bendra prognozė yra tokia“, – apibendrino V.Šapoka. „Bendrai paėmus ir įsigilinus į atskiras kategorijas, tikrai negalima sakyti, kad atlyginimai augo tik mažai daliai žmonių. Jeigu kalbame apie atlyginimų augimą į rankas, tai tam įtakos turėjo NPD didinimas, taip pat minimalios mėnesinės algos didinimas. Manau, kad labai žmogiška, ypatingai stebint spartesnį paslaugų kainų augimą, atsakyti, jog mes nepajaučiame atlyginimų augimo. Jeigu stebėtume ilgesnį laiką, Lietuva išsiskiria iš ES šalių, kartu su kaimyninėmis šalimis, nes atlyginimų augimas tikrai buvo labai spartus, bet jis lėtės todėl, kad lėtėja ekonomika.“

Vilius Šapoka

Išorės aplinka niaukiasi

Šiemet BVP augs 3,7 proc., bet kitąmet tik 2,4 proc. Skirtumas – 1,3 proc.

„Jeigu pasižiūrėtume į pagrindines priežastis, tai kuomet išorės aplinka niaukiasi, neabejotinai atsiliepia eksportuotojams. Ateinančiais metais numatome, kad importo augimas bus didesnis nei eksporto augimas. Kalbant apie investicijas, taip pat matome, kad investiticjų augimas bus lėtesnis.Kalbant apie vartojimą, reiktų pastebėti, kad vartojimo lygis išliks labai panašiai kaip yra šiais metais 3,9 proc. Tai bus pagrindinė varomoji jėga, kuri leis palaikyti trapų ekonomikos augimą. Iš sektorių, kurie tai pajus labiausiai – vežėjai tai pajus greitai, eksportuotojai“, – kalbėjo ministras.

Atsakė į Nausėdos kritiką

Pasiteiravus, ką atsakytų prezidentui Gitanui Nausėdai, kurs visai neseniai sukritikavo V. Šapoką, ministras patikino, kad visiems reikėtų mokytis visą gyvenimą.

„Gyvename demokratinėje šalyje. Prezidentas gali turėti savo nuomonę, Seimas gali turėti savo kitokią nuomonę, taip pat atskiri ministrai. Mokytis, žinoma, visada reikia, visą gyvenimą. Kalbant apie pasiūlymus, esame gavę ir koalicijos siekius, prezidentas pateikė pasiūlymus, taip pat Seime neabejotinai už milijardus eurų gausime papildomų pasiūlymų. Bendroje sumoje tų pasiūlymų bus už kelis milijardus eurų papildomoms išlaidoms. Šioje vietoje atsirinksime tas priemones, kurios šiuo metu būtų naudingos Lietuvai. Manau, po ilgų diskusijų rasime kompromisus ir patvirtinsime, pakartosiu, realistinį biudžetą“, – DELFI laidoje atsakė V.Šapoka.

Gitanas Nausėda

Pasiteiravus, apie galimus automobilių, Nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, V.Šapoka tikino, kad diskusijos dar tikrai tęsis.

„Kalbant apie tuos mokesčius, kuriuos paminėjote, nemanau, kad būtų kažkokių labai drastiškų pasiūlymų. Kalbant apie automobilius, ne kartą buvo nuskambėję, kad bus paskatos įsigyti mažiau taršius automobilius, arba apmokestinti naujai įsigytus taršius automobilius. Manau, kad Aplinkos ministerija neužilgo paskelbs tą pasiūlymą viešai. Manau, tai bus gera tema. Kalbant apie NT variacijas, tai galutinio sprendimo tikrai nėra. Tos diskusijos dar tikrai tęsis“, – kalbėjo finansų ministras.

„Kalbant apie automobilių registracijos galimybes taršiems automobiliams, tai yra galimybė, kad toks variantas atsirastų, bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių“, – taip pat atsakė V.Šapoka.