Trečiadienį Finansų ministerijoje pristatytos naujausios makroekonominės prognozės.

„Šiemet ekonomika auga gan sparčiai, bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Spartus ekonomikos augimas taip pat nesitęs amžinai“, – sakė V. Šapoka.

Ministras teigė, kad artimiausiu metu augimą palaikys vidaus paklausa, bet ekonomikos augimas lėtės.

„Infliacija išliks nuosaiki“, – sakė V. Šapoka.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2019 metais ji sieks 2,4 proc., 2020 metais – 2,3 proc., 2021 metais – 2,1 proc., 2022 metais – 2 proc.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė pranešė, kad 2019 metų bendrojo vidaus (BVP) prognozė padidinta iki 3,7 proc.

Prognozuojama, kad 2020 metais BVP Lietuvoje didės 2,4 proc., o 2021 ir 2022 metais – 2,3 proc.

Ji dar pastebėjo, kad vartojimą palaikys stipri gyventojų perkamoji galia.

„Realus darbo užmokestis augo rekordiškai, per 12 proc. 2019 metų pradžioje“, – pastebėjo M. Tuskienė.

Pagrindinės neigiamos šių prognozių išsipildymo rizikos, pasak ministerijos specialistų, yra „Brexit“, protekcionizmo apraiškų plėtra, monetarinės politikos pokyčiai, geopolitinė įtaka ir svyravimai pasaulio finansų rinkose.

Kita vertus, realybė už scenarijų gali pasirodyti palankesnė dėl geresnių migracijos tendencijų, spartesnės tiesioginių užsienio investicijų plėtros, stipresnės vidaus ir užsienio paklauso, ECB skatinančios priemonės.

Išlaidos augs

Remiantis ekonominės raidos scenarijumi, 2019 ir 2020 metais namų ūkių vartojimo išlaidos augs 3,9 proc., o 2021 ir 2022 metais – 3,5 proc.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2019 metais darbo užmokesčio fondas padidės 9,1 proc., 2020 metais – 7,6 proc., 2021 metais – 5,5 proc., o 2022 metais – 5,2 proc.

Tuo metu užimtumo augimą ir toliau stabdys struktūrinis nedarbas. Nedarbo lygis nuo 2020 iki 2022 metų turėtų išsilaikyti ties 5,9 proc., teigia ministerija.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje dar atkreiptas dėmesys į teigiamą, bet trapų migracijos balansą.

Pokytis dėl „Brexit“

Pavasarį Finansų ministerija prognozavo, kad 2019 metais BVP turėtų didėti 2,6 proc., 2020 metais – 2,4 proc., 2021 ir 2022 metais – 2,3 proc.

M. Tuskienė paaiškino, kad 2019 metų prognozės pokytis iki 3,7 proc. atsirado dėl faktinių rezultatų ir rizikų.

„Kovo mėnesio prognozėse buvo prielaida dėl „Brexit“ kovo pabaigoje. Tai buvo labai aiški data. Natūralu, su tuo susijusios įvairios rizikos, eksporto tendencijos.

Faktiniai rezultatai taip pat daro įtaką mūsų prognozėms. Paminėčiau sparčiau augusias investicijas“, – sakė ji.