Beveik prieš metus įtarimų iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sulaukęs verslininkas interviu DELFI atskleidė, kas iš tiesų vyko kriptovaliutų bumo įkarštyje.

„Jis turėjo nunešti buhalterei tas sutartis, o ji – įvesti į programas. Galų gale pasirodė, kad jis pusės tų žmonių pinigų neatnešė. Ką grynaisiais pasiimdavo, pasirodo, sau pasilikdavo“, – apie P. Aršauską pasakojo A. Gužauskas.

Jis buvusį verslo partnerį šiandien kaltina apgavystėmis, išsišokinėjimu, girtuokliavimu. „Jis visą laiką jautėsi kažkoks neliečiamas. Aš jį princu vadinu“, – sakė A. Gužauskas.

A. Gužauskas paragino nukentėjusius „Ramignos“ klientus kreiptis į jį, nes prieš P. Aršauską ruošiamas grupinis ieškinys.

– Įmonė „Ramigna“ įsteigta 2017 metų rugpjūčio 23 dieną. 2017 metų spalio 1 dieną pasirašėte elektros tiekimo sutartį su „Plasta“. Šiokį tokį laiko rėžį matau, o kas vyko prieš tai?

– Yra įmonių steigimo paslaugos, galima nusipirkti už kelis šimtus eurų. Dėl to yra laiko tarpas. Įmonę nupirkome rugsėjo pabaigoje. Taip paprasčiau, nei pačiam vaikščioti.

O nuo pat pradžių štai kas vyko – nusipirkome plokščių pabandyti sau, mano namuose stovėjo. Čia dar vasaros pradžioje turbūt. Testavome, dirbome, galvojome, ką daryti, ir maždaug nuo rugpjūčio pabaigos pradėjome ieškoti patalpų. Taip suradome „Plastą“, pradėjome visą kampaniją kurti.

– Kaip apskritai kilo mintis užsiimti kriptovaliutų kasimu?

– Visą laiką buvo įdomu, jau daug metų. Mes ir su broliu esame kalbėję apie tai, ir su draugais. Turiu vieną draugą, kuris prieš tai nemažai metų tai darė. Viskas išėjo netyčia – sutikau tą draugą iš universiteto vasaros pradžioje Vilniaus gatvėje ir pradėjome kalbėti.

Jis kalbėjo apie prekybą ir ICO (liet. pirminius kriptovaliutos siūlymus), aptarėme ir kasimą. Man tai pasirodė įdomu. Buvo idėja nusipirkti „rigų“ (liet. kasimo įrangą) pabandyti. Pauliaus paklausiau, ar jis nori dalyvauti. Atsakė, kad nori. Taip ir pradėjome.

– Kaip ta idėja atrodo iš šiandienos perspektyvos?

– Iš esmės viskas būtų buvę gerai, jei ne visos dabar jau buvusio partnerio apgavystės, išsišokimai, girtuokliavimai ir t. t.

Iš esmės viskas būtų buvę gerai, jei ne visos dabar jau buvusio partnerio apgavystės, išsišokimai, girtuokliavimai ir t.t.
Arminas Gužauskas

Džiaugiuosi tuo, kad gavau daug patirties. Manau, dar gausiu. Padarėme didelį darbą. Aišku, dabar ir galvos skausmo dar yra: ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir žmonės, klientai. Galų gale, visos problemos su buvusiu, nesąžiningu partneriu.

Jis visą laiką kalbėdavo apie sąžiningumą. Esą mes neturime vienas kito tikrinti ir t. t. Galų gale, pasirodo, kad visa tai buvo tiesiog melas.

Paulius Aršauskas

– Kaip ir kada pirkote įrangą, reikalingą kasti?

– Pirmos plokštės atkeliavo iš Norvegijos rugsėjo pradžioje. Jos keliavo iš visur: iš Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos. Visos kitos detalės buvo pirktos per lietuvių platintojus. Kol viskas suvažiavo... Reikėjo rasti, kas dėžes padaro, susuka tas plokštes.

– Kaip buvo su kasimo pradžia? Iš pradžių lyg vienu metu žadėjote pradėti kasti, vėliau tai keitėsi.

– Ne, iš pat pradžių nebuvo jokių nukėlimų. Aišku, turėjome žiauriai daug darbo, mano darbas buvo užsakyti elementus, surinkti ir paleisti. Sėdėjau po 15–17 val. tame baseine, bet nebuvo didelių vėlavimų.

Nukėlimų atsirado po to, kai prasidėjo didžiulis bumas, – nuo sausio prasidėjo, nes tiesiog trūko detalių. Plokščių nebuvo įmanoma gauti arba įmanoma, bet kainos... Iš pradžių kainavo 280 eurų, o tuo metu jau 500 eurų. Mums tiesiog neapsimokėjo pirkti tų plokščių. Bumo viduryje ir atsirado tas vėlavimas.

– Buvote atsakingas už surinkimą ir paleidimą, o Paulius – už lėšų surinkimą? Kaip rinkote tas lėšas?

– Taip. Skambina žmonės Pauliui, jis susitinka su jais biure ir šnekasi. Ten buvo toks bumas, net juokinga. Iš pradžių susitikimai vyko kas pusvalandį. Paskui jis rinkdavo grupėmis – po penkis vienu metu.

Vieni darydavo pavedimus, kiti atnešdavo grynaisiais. Kiti ir kriptovaliutomis pervesdavo, kaip vėliau sužinojau.

Vieni darydavo pavedimus, kiti atnešdavo grynais. Kiti ir kriptovaliutomis pervesdavo, kaip vėliau sužinojau.
Arminas Gužauskas

– Kas tvarkė buhalteriją?

– Tvarkė rimta buhalterė, daug metų dirbusi ir vyriausiąja buhaltere, ir auditore didelėse įmonėse. Šiaip buvo sunku atskirti; kas yra pardavimai, tai nėra sudėtinga, viskas aišku, bet ten, kur kriptovaliuta, ten buvo sudėtinga.

Kai mus tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, sakė, kad mes neįtraukiame į apskaitą „Ethereum`o“, prašėme, kad parodytų, kaip tai padaryti, nes nebuvo jokio įstatymo. Darėme taip, kaip mums atrodė geriau.

Vykdavo taip – Paulius parduoda „rigą“ už grynuosius ar pavedimą. Su pavedimu viskas gerai, o jei grynaisiais arba „Ethereum`u“, kita kriptovaliuta, tai jis nenunešdavo iki buhalterės. Jis turėjo nunešti buhalterei tas sutartis, o ji – įvesti į programas.

Galų gale pasirodė, kad pusės tų žmonių pinigų neatnešė. Ką grynaisiais pasiimdavo, pasirodo, sau pasilikdavo.

– Čia tik dabar pamatėte?

– Pamačiau anksčiau, vasarą. Kadangi buvau užsiknisęs toje fermoje, neturėjau laiko nieko tikrinti, bet paskui vasaros pradžioje man buhalterė atsiuntė visus duomenis. Žiūriu, kad nesueina galai.

Realiai buvo tokių minčių ir anksčiau. Dėl to, kad man trūkdavo pinigų prekėms nupirkti, detalėms užsakyti. Man visą laiką buvo aiškinama, kad čia kažkas dar tik avansą davė, vėliau atneš. Pasirodo, ne žmonės avansus nešdavo, o jis sau pasilikdavo tuos pinigus.

Tie „Lamborghini“, kiti išsišokimai – jis aiškina, kad tėvas jam perka, bet nieko tas tėvas nepirko. Jis tiesiog pasisavino tuos pinigus, ir viskas. Tėvui ar motinai perdavė pinigus, iš mamos sąskaitos jie pervesti, čia pinigų plovimas iš esmės išeina.

Arminas Gužauskas

– „Lamborghini“ jis pats nusipirko iš žmonių pinigų? Kiek ten jų buvo?

– Taip. Pas mus buvo dvi paslaugos – „debesis“ ir pagrindiniai „rigai“. Apie 200 „rigų“ buvo ir apie 200 „debesyje“. Iš viso apie 400 žmonių.

– Kokį atlygį žadėjote jiems?

– Iš pradžių kas mėnesį pervesdavome, o paskui padarėme automatizuotą sistemą. Žmonės galėjo bet kada išsivesti. Pagal sutartį buvo išlaikymo mokestis, procentas svyravo nuo 16 iki 26. Priklausė, kiek „rigų“ žmogus perka.

Paskui sumažinome tuos procentus iki 20. Tiesiog sistema išskaičiuodavo. Tarkim, „rigas“ iškasa „Ethereum`ą“, išskaičiuojam elektrą, išskaičiuojam vidutiniškai 18 proc. Žmogus tada gali išsivesti bet kuriuo metu.

– Turbūt ne visi išsivedė.

– Ne, nesakau, kad jie dingo. Jie sistemoje yra, mes viską matome. Kadangi dabar yra skola, tai mes negalime leisti išsivesti, bet iš esmės niekas nedingo. Turime visą informaciją. Kasti dabar neapsimoka, tai „rigai“ yra išjungti, bet, tikimės, kad atsigaus tas dalykas.

Dar tikimės, kad Paulius grąžins pinigus. Tada galėtume viską išvesti. Niekas niekur nedingo.

– Jūs esate tuos žmones informavę? Jie žino, kad nepradingę pinigai?

– Tuos, kurie klausia, taip. Žmonės rašo į feisbuką, elektroniniu paštu.

– Kalbėjau su vienu investuotoju, kuris sumokėjo 3 tūkst. eurų. Palyginti su kitais, tai didelė suma?

– Ne, čia vienas „rigas“.

– Kiek investuodavo, jei reikšmingiau?

– Iš pradžių žmonės pirkdavo po vieną ar po du „rigus“, tai 3–6 tūkst. eurų. Į pabaigą atsirado didelių. Keli žmonės – ir po 30 tūkst. eurų už dešimt „rigų“.

Aš kainų nereguliavau, bet žinau, kad iš pradžių buvo 2995 eurai už vieną. Vėliau ji kilo, nes ir detalių trūko, jos brango stipriai. Buvo iki 3700 eurų pakilusi už vieną „rigą“.

– Paulius anksčiau sakydavo, kad naudojate pigiausią elektrą Lietuvoje. Tai tiesa?

– Mums pasisekė su elektra, nes „Plasta“ turėjo ilgalaikę sutartį. Kai visiems labai kilo kaina tais metais, mums ji iš esmės nekilo. „Plasta“ labai dideliais kiekiais suvartoja elektros, jie turi geriausias kainas. Čia normalu.

– Sakote, kad ir anksčiau pastebėjote, jog žmonės buvo apgaudinėjami.

– Ne žmonės, žmonių tai nė vienas neliko apgautas. Visi „rigai“ yra nupirkti. Nėra taip, kad trūktų jų.

– Sutartyse turėjo būti punktų ir dėl jūsų įsipareigojimų. Buvo ar tiesiog jūs pasiėmėte pinigus ir, kiek išeina, tiek iškasate, tiek ir sumokate?

– Taip, nes mes negalime prognozuoti nei kasimo sunkumo, nei kasimo kainos, nieko.

– O išmokų dažnį – kad tikrai kas mėnesį gautų žmonės?

– Neprisimenu, ar buvo toks punktas. Buvo nurodyti komisiniai mokesčiai.

Arminas Gužauskas

– Esate melavęs savo klientams?

– Melavęs?

– Kodėl nekasate, kaip sekasi ir t. t.

– Niekada. Visą laiką stengėmės, kad klientams būtų tik geriau. Tarkim, jei įvyko prastova, tai tik dėl to, kad dingo elektra. Be to, visą laiką buvo pridedama netgi šiek tiek daugiau, nei turėtų būti.

Algoritmas skaičiavo iškasimą. Jei žmonės pasižiūrėtų, kiek buvo iškasta per mėnesį, ir įsijungtų skaičiuoklę, matytų, kad visą laiką buvo pridedama daugiau, – dėl prastovų ir panašiai. Galų gale, kasant visada yra paklaida 6–8 proc. O jiems niekada niekas nesvyruodavo, nes kasdavo algoritmas, kuris skaičiuoja tiksliai.

Melavimas, apgaudinėjimas – niekada šito nebuvo. Kam to reikia? Mažoje Lietuvoje gyvename, ir visi visus žino. Kam čia dabar meluoti. Bent jau aš stengiausi, kad tik geriau klientui būtų.

Bent jau aš stengiausi, kad tik geriau tam klientui būtų.
Arminas Gužauskas

– Kaip traktavote nupirktą įrangą – kaip įmonės ar kaip pinigus mokėjusių žmonių nuosavybę?

– Šito manęs advokatas šiandien kaip tik klausė. Šiandien važiuosiu pas buhalterę – aš nežinau, jei atvirai, kaip yra įformintas šis dalykas. Neįsivaizduoju.

Faktas, kad tie „rigai“ priklauso žmonėms. Mes juos atidavinėjame. Žmonės, kurie parašo, kad nori pasiimti, tai ir atiduodame, jei visi dokumentai tvarkingi. Jei buhalterijoje tas žmogus užfiksuotas. Jei Paulius atnešė tą sutartį į buhalteriją, mes „rigą“ atiduodame, čia nėra problemų.

Visa blogybė ta, kad jis labai daug nenunešė. Arba liepdavo žmonėms pervesti į kažkokias trečias įmones – „Dirbuva“ ir panašiai. Šiuo atveju nelabai ką galime padaryti.

Mes žinome, stengiamės. Jei Paulius sugrąžins pinigus, jei pripažins savo kaltę, mes tikrai susitvarkysime su tais žmonėmis. Niekas nebus apgautas.

Aš – direktorius, naujasis akcininkas. „Plasta“ yra tokioje pačioje situacijoje. Esame visi apgauti vieno žmogaus. Lygiai taip pat ir klientai yra apgauti vieno žmogaus. Jei jis užsiėmė aferomis, tegul atsako už tai.

– Kiek žmonių atsiėmė savo įrangą?

– Apie 20.

Esame visi apgauti vieno žmogaus.
Arminas Gužauskas

– Gavau vieno žmogaus susirašinėjimą su Pauliumi: „Už savo debiliškus komentarus, ką kliedi grupėje, konfiskuojam tavo įrangą ir gauni baną.“ Kaip vertinate tokį bendravimą?

– Jis visą laiką taip. Sakydavau, ar gali normaliai su žmonėmis bendrauti? Visad jautėsi kažkoks neliečiamas. Aš jį princu vadinu.

Nežinau, kas jį taip išmokė, tėvas gal. Jis su manim šitaip visą laiką, su kitais žmonėmis, su žmona – gal net nejaučia, bet visą laiką keiksmažodžiais kreipiasi. „Debilas, daunas“ – visą laiką tas pats.

– Paminėjote „Dirbuvą“. Ar teko girdėti apie „Intertrade Inc.“ arba „Logistikos partnerius“?

– Ne. Žmonių, kurie kreipiasi, prašome atsiųsti sutartį, pavedimo įrodymus. Kiti sako, kad neturi sutarties, rodo susirašinėjimus, kur Paulius žadėjo, bet taip ir neatsiuntė sutarties. Jėga.

Kiti sako, kad neturi pavedimo kopijos, nes pusę davė grynaisiais, kitą pusę – „Ethereum'u“ pervedė. Ir net ne į įmonės piniginę, o į Pauliaus asmeninę.

Jis visą laiką jautėsi kažkoks neliečiamas. Aš jį princu vadinu.
Arminas Gužauskas

Tiesa, kai jis „Lamborghini“ pirko, žmogų apgavo. Žmogus padarė paslaugą – surado tą mašiną, nuskrido kartu su juo, padėjo pasiimti, susitvarkyti dokumentus. Tai, užuot sumokėjęs jam, pasiūlė „rigą“, žmogus dar pats davė 1,5 tūkst. eurų grynaisiais. Paulius nieko nepranešė buhalterijai, apie tą žmogų sužinojau tik rudenį, po pusės metų.

– Kažkokia keista susitarimų teisė čia...

– Yra problema, kad žmogus baigęs 8 klases. Jis visiškai nenusimano apie buhalteriją, dokumentus, PVM.

Kai jis pasiima pinigus į rankas – nesvarbu, čia jo ar ne jo, įmonės, – viskas, jau nebegali atiduoti jų. Žmogaus, matyt, prigimtis tokia.

– Jis pats feisbuke neseniai parašė, kad „Ramigna“ jam skolinga 60 tūkst. eurų. „Plastos“ vadovas Vytas Poderis man sakė, kad čia gali būti susiję su pirktu „Porshe Cayenne“.

– Taip. Jis galvoja, kad tas automobilis yra jo. Iš tikrųjų tas automobilis yra įmonės. Taip, už jį įmoka buvo mokėta iš jo mamos asmeninės sąskaitos. Mes jam pasakėme: grąžink, ką pasisavinai iš įmonės, mes tau grąžinsime automobilį.

„Skolinga“ – toks labai jau dviprasmiškas žodis. Kaip gali sakyti, kad įmonė tau skolinga 60 tūkst. eurų, jei tu įmonei skolingas, gali būti, apie pusę milijono?

Kaip gali sakyti, kad įmonė tau skolinga 60 tūkst. eurų, jei tu įmonei skolingas, gali būti, apie pusę milijono?
Arminas Gužauskas

– Čia visa Pauliaus šeima buvo įtraukta?

– Jis labai gerai moka meluoti. Tėvai net nežinojo, ką jis daro. Buvome susitikę su jo tėčiu, V. Poderiu, dar advokatas buvo. Pateikėme faktus ir siūlėme daryti ką nors, kitaip imsimės priemonių.

Pasirodo, kai vyko pirmosios varžytinės dėl akcijų perėmimo, jis tėvui buvo pripasakojęs, kad reikia pinigų, tėvas buvo davęs išpirkti įmonei. Kai tėvas atėjo į susitikimą, galvojo, kad ta įmonė yra išpirkta, kad viskas gerai, bet, pasirodo, Paulius pasiėmė tuos pinigus. Net nesiruošė pirkti įmonės.

Mes visi už galvų susiėmę, tėvas ant jo pradėjo rėkti: „Ką čia mane apgaudinėji!“ Mes be žado buvome. Net ir tokioje situacijoje – tėvą apgaudinėti. Čia jau nežinau, liga gal kažkokia.

Mes apakę buvome.
Arminas Gužauskas

– Kuo jo tėvas užsiima?

– Jis turi nekilnojamojo turto, nuomoja jį. Visą laiką buvo kalbama, kad jei reikės grynųjų, tai tėvas padės.

Jo tėvas žinojo apie dalykus, mama iš esmės nieko nežinojo. Niekada ji nesikiša, tik per jos sąskaitas buvo mašinos perkamos. Iš esmės – „plaunami“ pinigai.

– Mašinos buvo perkamos rinkodaros kampanijai?

– Jis sakė taip, bet ta rinkodara, ta mašina pridarė mums daug daugiau bėdų nei naudos. Jei aš būčiau žinojęs, kad tai buvo įmonės pinigai, niekada gyvenime nebūčiau leidęs tokių nesąmonių daryti.

Jis per dvi dienas nusipirko tą mašiną. Man į feisbuką parašė, kad tėvas duoda pinigų, važiuoja pirkti „Lamborghini“. Jei tėvas perka, nieko negaliu padaryti.

– Kiek kainavo?

– 189 tūkst. eurų, plius draudimas 20 tūkst. eurų, dar kažkas.

Paulius Aršauskas

– Iš esmės – tai žmonių pinigai?

– Negalima sakyti, kad žmonių. Tai buvo ir įmonės pelnas, ir PVM, visa kita. Visi „rigai“ žmonėms buvo nupirkti, nebuvo taip, kad pasiimti pinigai ir nenupirkta niekas. Įmonė pirko ne už tuos pinigus, kuriuos žmonės atnešė, bet pirko už savo pelną, už mokesčius, kuriuos valstybei turėjome sumokėti, už elektros sąskaitą.

Jei Paulius nebūtų pasiėmęs tų pinigų, šiandien neturėtume jokių problemų. Būtume kitus verslus kartu kūrę, bet jam labai reikėjo to „Lamborghini“.

– FNTT iš to suprato, kad kažkas negerai?

– Suprato, nes jie mato sąskaitas. Matė, kad skola didėja. Žinoma, atkreipė dėmesį ir į „Lamborghini“, ir į kitus dalykus.

– Žmonės pikti, kad jų įranga parduodama varžytinėse. Ką jiems dabar daryti?

– Jų įranga nėra parduodama. Įmonė turi ir savo. Yra 200 parduodamų „rigų“, o jų yra apie 416. Dar Jonavoje stovi įrangos. Ta įranga parduodama, o žmonių įranga – ne.

– Ką daryti žmonėms, kurie jaučiasi apgauti?

– Tegul parašo elektroniniu paštu, atsiunčia savo sutartį, savo mokėjimo įrodymus. Žiūrėsime, ką daryti. Jei žmogus Pauliui davęs grynaisiais... Jei dokumentai nėra atnešti į įmonę, reikia ruošti grupinį ieškinį prieš Paulių.

– „Plasta“ ruošiasi tai daryti.

– Taip, poryt turiu perduoti informaciją antstoliams, o jie perduos prokurorams tirti. Mes tai darome.

– Žmonėms yra galimybė prisidėti prie ieškinio?

– Taip, mes kalbiname žmones. Visi gali rašyti el. p. arminas@kriptovaliutos.org.

DELFI P. Aršauskui norėjo suteikti galimybę atsakyti į A. Gužausko teiginius, tačiau jis pareikalavo klausimų iš anksto, o, atsisakius tai padaryti, nustojo atsakinėti į žinutes.