Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ keltas klausimas, kodėl lietuviai mėgsta lietuvišką prekę, bet nemėgsta lietuviško verslo?
Mat bendrovės SIC šiemet atliktas įmonių reputacijos tyrimas, kurio metu buvo apklausti visuomenės atstovai, nuomonės lyderiai ir sprendimų priėmėjai, parodė, kad ilgametį atsakomybės ir reputacijos kūrimo įdirbį turinčius užsienio prekių ženklus lietuviai vis dar vertina labiau nei lietuviškus.
Skelbiama, kad tyrimas parodė, jog bendras Lietuvos kapitalo įmonių ir užsienio kapitalo įmonių reputacijos vertinimo indeksas skiriasi dvigubai, tačiau dažnas lietuvis prisipažįsta, kad mieliau rinktųsi mūsų šalyje pagamintą prekę ar suteiktą paslaugą, nei jos užsienietišką analogą.
Konkurencingo atlyginimo klausimas
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pristatydamas tyrimą nurodė, kad lietuviškas verslas gerai vertinamas dėl sprendimo priėmimo greičio, tačiau blogai vertinamas dėl to, kad lietuviškos kapitalo įmonės moka ne tokį sąžiningą atlyginimą kaip užsienio kapitalo.
„Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė vardydama įmonės pliusus pabrėžė, kad svarbu kalbėti apie konkurencingą atlyginimą.
„Iš visų mažmeninės prekybos įmonių, turime pačią mažiausią darbuotojų kaitą. Jei mokėtum mažiau nei rinka, nerastum darbuotojų. Reikia rezultatu pasidalinti, jei įmonei pasisekė, jei uždirbo geriau, kad gautų darbuotojas premiją, bonusą. Tai sutvarkėme motyvacinę sistemą, kad darbuotojai džiaugtųsi rezultatais kartu su įmone“, – kalbėjo K. Meidė.
Konkurencingų atlyginimų buvimą iliustravo ir toks pavyzdys, kad darbuotojai pereina iš vienos įmonės į kitą, nepaisant to, ar ji užsienietiško, ar lietuviško kapitalo.
Svarbiausias akcentas įmonės kultūrai ir vertybėms
M. Zalatorius toliau kalbėdamas apie tyrimą įvardijo, kad užsienio kapitalo įmones apklaustieji vertino geriau manydami, kad šios yra inovatyvesnės, vykdo nuoseklią socialinę veiklą, labiau rūpinasi savo darbuotojais.
Diskusijoje dalyvavę įmonių vadovai daugiausia dėmesio skyrė įmonės vertybių ir kultūros temai. Išryškėjo požiūris, kad lietuviško kapitalo įmonės pereina transformacijos laikotarpį, yra dar pakankamai jaunos ir keičia savo vertybių sistemą, o užsienio kapitalo įmonės jau sukaupusios didžiulę metų patirtį.
„Visos įmonės tą pačią evoliuciją praeina. Tik vienos savo šalyje, kitos prieš šimtą ar du šimtus metų mokėsi, tada ateina ir pradeda nuo švaraus lapo naujoje šalyje. Šiemet „Maximai“ 26 metai. Iš senbuvių žinau, kad tikrai prioritetai pradžioje buvo plėtra, niekas nesuprato, kaip dirbti su žmonėmis. Dažna įmonė, dirbo tarybiniais laikais – ant jų rėkė, jos rėkė. Pirmieji vadovai visas klaidas darė su gyvais žmonėmis. Šiandien esame visiškai kitoje stadijoje ir, manau, yra likę be galo daug nuostatų“, – kalbėjo K. Meidė.
„Maximos“ generalinė direktorė pasakojo, kad prieš septynerius metus, kai išėjo iš skandinaviško kapitalo įmonės „Swedbank“ ir darbinosi „Vilniaus prekybos“ grupėje, nesulaukė nė vieno žmogaus palaikymo, nes visi turėjo išankstines nuostatas.
„Daug metų pradirbau skandinaviško kapitalo įmonėje, dabar lietuviško, ir suprantu, kad ne kapitale esmė, o žmonėse. Kai aš atėjau į „Maximą“ buvau prisiklaususi apie plaunamas salotas, sauskelnes darbo vietoje. Girdėjau tas pačias istorijas, bet kai atėjau, radau tiek ilgai pradirbusių lojalių žmonių ir supratau, kad visuomenės nuomonė iš tiesų daro spaudimą.
Radau atsidavusius, greitai dirbančius ir priiminėjančius sprendimus. Man tas greitis patinka. Tas susiję su tuo, kad rezultatas yra matuojamas, jo visi tikisi“, – kalbėjo K. Meidė.
„Jeigu nesakai savo nuomonės, kas kaltas, visa aplinka? Gal aš pati tada kalta“, – kalbėjo K. Meidė ir pridėjo, kad spaudimu žmonės tikrai nebus paskatinami.
„Western Union“ padaliniui, operacijų centrui Lietuvoje vadovaujantis Šarūnas Šuipis paskojo, kad įmonė susikūrė prieš 169 metus, tad per šį ilgą laiką kūrėsi ir įmonės vertybės. O gerą įvaizdį Lietuvoje labiausiai padėjo sudaryti patys darbuotojai.
„Iki 2010 metų „Western Union“ Lietuvoje turbūt žinojo tik tie, kurie gaudavo pinigus iš užsienio, tie, kas naudojosi piniginėmis perlaidomis. 2010, kai nuspręsta įsteigti paslaugų centrą, jį žino visi. Apie „Western Union“ pradėjo kalbėti patys darbuotojai, jie išneša žinutę. Ir tai pagrindas kurti reputaciją. Reputacija visų pirma nuo darbuotojo prasideda.
„Western Union“ darbuotojas laisvas, globaliai mąstantis, žinantis, ko nori pilietis, kuris nusprendė savo profesinėje srityje kažką pasiekti. Tai tiesiogiai susiję su įmonės reputacija, nes darbuotojas yra tas ambasadorius, kuris tiesiogiai kalba“, – sako Š. Šuipis.
Jis prideda, kad tai yra globali kompanija, veikianti daugiau nei 200 šalių, vien Vilniuje bendrovėje dirba daugiau nei 50 skirtingų tautybių žmonių. Jis papasakojo pavyzdį, kaip susiformavo ryšys tarp lietuvių darbuotojų ir atvykusių iš užsienio.
„Praktikantas per „Linkedin“ iš Prancūzijos susirado vasarą praktiką Vilniuje „Western Union“. Pateko į kolektyvą, kur nerado bendros kalbos, galvojo kaip prie lietuvių prieiti, kad ne tik apie darbą pakalbėti, bet ir kažką įdomaus. Tad su draugu italu kiekvieną šeštadienį susirasdavo pirmą išvykstantį autobusą, kad ir į Kupiškį, nuvykdavo, pasakodavo žmonėms, kad dirba „Western Union“, nueidavo į vietinį barą, bažnyčią. Grįždavo, papasakodavo kolegoms, ryšys iš karto gimė“, – pasakojo Š. Šuipis.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška kalbėjo, kad vyksta evoliucija. Jo manymu, užsienio kapitalo įmonės daug anksčiau pradėjo diegti vertybes, o mes vejamės, ir jau reikšmingai sumažinome tą skirtį.
„Vieni verslai prasidėjo prieš 26 metus, „Lietuvos geležinkeliai“ maždaug prieš 160 metų. Žmonės tiek negyvena ir tie verslai turi keistis. Ką radome prieš keletą metų, tikriausiai šiek tiek atsako, kodėl tokia skirtis Lietuvoje yra. Istoriškai žiūrint, daugelis verslų Lietuvoje susikūrė atgavus nepriklausomybę, perėmus, privatizavus, nebuvo naujų veiklų, senų veiklų tęstinumas. Ir ta kultūra, kuri buvo paveldėta senosios kultūros, sovietinės sistemos, turėjo keistis. Klausimas, kaip greitai tos kultūros keičiasi. Kai kam prireikė trisdešimtmečio, kai kas nepasikeitė ir jų jau šiandien nėra, kai kas balansuoja, kai kas pasikeitė ir rodo gerus pavyzdžius.
Viskas sukasi apie žmones. Kai ateina darbuotojai, jie nelabai gali atskirti, kokio kapitalo. Klausimas, kokią kultūrą randa, ambicijas, žmones, profesionalumą. Geležinkeliuose 40 proc. buvo giminės, artimieji, susiję.
Visi žmonės tą mato ir, jei tie sprendimai kelia abejonių, žmonės užsidaro. Klausimas, kaip išgyvena dar tokios įmonės, nes rinkos sąlygomis jų turėtų nebelikti. Mes greitai keičiamės, bet pokyčiams reikia laiko, ateina nauja vadovybė, galvoji metai vieni ir pasikeis. Didelė sistema, didelės struktūros, kurioms reikia laiko“, – diskusijų festivalyje kalbėjo M. Bartuška.
Jis pridėjo, kad nereikėtų manyti, jog užsienyje – viskas geriau.
„Taip, kažkas geriau užsienyje, bet tikrai ne viskas. Mums reikia pasiimti, kas gerai, pritaikoma, bet visko nusikopijuoti nereikia. Ir ten yra blogų dalykų, yra didelės korporacijos, turi kartelinius susitarimus, gauna baudas“, – sakė M. Bartuška.
Kiek prireiks, kol skirties nebebus?
„Western Union“ padaliniui, operacijų centrui Lietuvoje vadovaujantis Š. Šuipis taip pat gyrė stabilią Lietuvos politinę sistemą, geras pozicijas „Doing Business“ reitinge. Pasak jo, iš akcininkų sulaukiama klausimo, kokia rizika yra turėti tokį reikšmingą visai įmonei 2 tūkst. darbuotojų centrą Lietuvoje.
„Mano atsakymas paprastas, jokios. Mes gyvename ir dirbame šalyje, kuri politiškai stabili“, – sakė jis.
Diskusijos pabaigoje M. Zalatorius uždavė klausimą, kiek gi laiko prireiks iki kol išnyks ta skirtis tarp lietuviško kapitalo ir užsienietiško kapitalo bendrovių. K. Meidė įvardijo 5 metų laikotarpį, M. Bartuška – 10 metų, o Š. Šuipys svarstė, kad galbūt skirtis neišnyks niekuomet, nes esame maža šalis globaliame pasaulyje.
