Per 2016 metų lapkričio – 2019 m. sausio mėn. laikotarpį mes atlikome laboratorines trijų naujų valymo įrenginių nuotakų analizes – Gurjevske, Nemane ir Černiachovske, taip pat patikrinome, kaip pasikeitė valymo įrenginių darbas Guseve, Bagrationovske ir Sovetske. Ir nė viename Kaliningrado srities municipalitete, netgi Sovietske, mums nepavyko užfiksuoti deramą išvalymo kokybę, – tokią, kad nebūtų viršytas nei vienas iš aštuonių rodiklių.
Ekologai dar prieš ketverius metus apytikriai paskaičiavo, kad valymo įrenginiai kasdien pridaro žalos Kaliningrado vandens telkiniams už 500 mln. rublių. Įvertinti žalą 2019 metais niekas nesiima.
Bet galima neabejoti, kad atskirose regiono dalyse grėsmė vandens telkiniams dėl kanalizacijos teršalų tikrai nesumažėjo. Mes aptikome, kad bent jau keturiuose miestuose – Černiachovske, Gurjevske, Baltijske ir Krasnoznamenske – kanalizacijos ne iki galo pajungtos prie valymo įrenginių. Pusė visų Gurjevsko nuotekų ir 61 proc. Černiachovsko nuotekų nepatenka į valymo įrenginius ir tiesiogiai suteka į vietos upes.
Tiek už „gerą“, tiek ir už „blogą“ valymo įrenginių darbą moka kiekvienas Kaliningrado srities gyventojas ir pramoninės įmonės, - į sąskaitas už komunalines paslaugas įskaičiuotas ir tarifas už kanalizacijos nuotekų valymą. Jeigu vidutiniškai kiekviena šeima per mėnesį suvartoja, tarkim, 10 kubinių metrų vandens, jai tenka sumokėti apie 300 rublių per mėnesį.
Įdomu pažymėti, kad vietos administracijos – tie jos atstovai, kurie sutiko pakomentuoti situaciją dėl nuotekų, - tvirtina, kad atliktos visos būtinos papildomos korekcijos valymo įrenginiuose ir kad vandens nuotekų teršiančių medžiagų rodikliai atitinka normas.
Oficiali kontrolė apribota
Kontrolės institucijos ne visada gali atlikti objektyvų valymo įrenginių darbo įvertinimą. Remiantis reglamentu, institucijos privalo informuoti valymo įrenginių vadovus apie patikrinimą bent jau prieš tris dienas. Per tokį laiką galima suspėti tinkamai „pasirengti“: pristabdyti nuotekų iš pramoninių įmonių išmetimą, apvalyti kolektorių – bent jau specialiai atvykstantiems kontrolieriams paleisti vandenį iš artezinio gręžinio. Dar mažiau galima tikėtis iš regioninės vyriausybės bei municipalitetų, eksploatuojančių valymo įrenginius, vykdomos vidaus kontrolės.
Kaip ir ankstesnį kartą, tikrindami nuotekų valymo kokybę, veikėme neoficialiai, tam, kad „netraumuotumėme“ vietos valdžios ir apsaugotumėme laboratorijas nuo galimo spaudimo. Mūsų tyrimo metodas taip pat skiriasi nuo oficialaus: mes neėmėme mėginių iš valymo įrenginių „įeigos“ ir „išeigos“ vietose, kaip kad paprastai daro priežiūros institucijos, kai norima palyginti, kaip pasikeitė vandens tarša po valymo įrenginių darbo.
Mes ėmėme mėginius iš valymo įrenginių „išeigos“ vietoje – to vandens, kuris tiesiogiai patenka į Kaliningrado vandens telkinius, ir lygindavome su leistinomis užteršto vandens normomis, nustatytos Rusijos federalinės žuvininkystės agentūros „Rosrybolovstvo“. Vadovaujantis tokiomis normomis projektuojami visi valymo įrenginiai – „išeigos“ vietoje fiksuojamos nuotekos turėjo atitikti „Rosrybolovstvo“ normas. Bet iš tikrųjų beveik visais atvejais norminis lygis buvo viršytas.
Didžiausias kanalizacijos nuotekas išmeta Kaliningradas. Kasmet į valymo įrenginius Baltijos maršrutu patenka 53,35 mln. kubinių metrų neišvalytų nutekamųjų vandenų. Mums nepavyko patikrinti, kiek veiksmingai veikia šis kompleksas. Išvalytų Kaliningrado nuotakų išmetimo punktų koordinatės yra valstybinė paslaptis, pareiškė federalinės vandenes išteklių agentūros Kaliningrado srities Neva-Ladogos baseino vandens valdybos Vandens išteklių skyrius.
Kaip buvo statomi vandens valymo įrenginiai Kaliningrade
Daugiau nei pusę Kaliningrado valymo įrenginių statybų finansavo Švedijos vyriausybė: darbai prasidėjo 2009 metais ir turėjo baigtis 2011 metais, bet tradiciškai užsitęsė, - paleisti į eksploataciją valymo įrenginius pavyko tik 2016 metais, privertus švedus rimtai sunerimti dėl investuotų į projektą 800 mln. rublių.
Nesugebėjimas pastatyti valymo įrenginius laiku tapo simptomine Kaliningrado valdžios bei jų rangovų problema. 2014 metais iš šešiolikos valymo įrenginių buvo paleisti eksploatuoti tik penki. Šiuo metu valdžia niekaip negali užbaigti valymo įrenginių statybos darbų Slavsko ir Svetlo miestuose, nuo nustatytų terminų atsilikdama keleriais metais.
Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurių miestų valymo įrenginiai suprojektuoti taip, jog vieša kontrolė būtų neprieinama: kad prie jų būtų neįmanoma nusigauti. Todėl mums nepavyko paimti mėginių Mamonovo, Gvardejsko, Baltijsko ir kurortų grupės miestų Zaostrovje jungtiniuose valymo įrenginiuose.
Valymo įrenginių vamzdynai Baltijske ir Zaostrovje apskritai nutiesti iki Baltijos jūros ir glūdi kelių šimtų metrų gylyje.
Gurjevskas
Didžioji skalbykla
Gurjevsko valymo įrenginių „išvalytų“ nuotekų išleidimas veikiau primena kiaurą parą veikiančios skalbyklos darbą. Per kelis metrus nuo išmetimo vietos į Gurjevkos upę trenkia aitriu muilo ir skalbimo miltelių kvapu. Iš valymo įrenginių vamzdyno į upę gausiai išteka tamsiai pilkšvas skystis ir putoja lyg skalbyklėje.
Mes atlikome dvi laboratorines ekspertizes – 2016 metų rugsėjį ir 2018 m. gruodį. Pirmieji rezultatai pasirodė tokie prasti (visi rodikliai, išskyrus vieną, viršijo normas dešimtis ir šimtus kartų), jog nusprendėme dar kartą viską patikrinti. Po dvejų metų ekologinė situacija šalia Gurjevkos upės nepasikeitė – į ją ir toliau ištekėdavo skalbimo milteliais trenkiančios tamsiai pilkos nuotekos, nors normų viršijimas šiek tiek sumažėjo, bet išliko ties kritiniu lygiu. Tai buvo prasčiausias rezultatas iš visų Kaliningrado srities valymo įrenginių.
Gurjevsko valymo įrenginius pradėta statyti 2011 metais. Ir nors paleidimas eksploatuoti buvo suplanuotas 2012 metų gruodį, statybos darbai nusitęsė dar trejus metus ir buvo užbaigti tik 2015 metais.
Kas statė?
Gurjevsko miesto apygardos administracija nemato jokių valymo įrangos funkcionavimo problemų. „Valymo įranga dirba efektyviai, valymo problemų nefiksuojama. Valymo kokybė – pakankamai visavertė“, - į laikraščio „Dvornik“ žurnalistų klausimą atsakė pirmasis administracijos vadovo pavaduotojas Andrejus Sergejevas.
Mes paprašėme administracijos pateikti laboratorinių bandymų, atliktų per paleidimo–derinimo darbus ir per tolesnę eksploataciją, protokolus, - kanalizacijos nuotekų valymo kokybės vidaus testo rezultatus. A Sergejevas pareiškė, kad testų rezultatais disponuoja rangos organizacija, vykdžiusi paleidimo-derinimo darbus, ir pažadėjo pateikti laboratorinius tyrimus vėliau. Šių protokolų iš Andrejaus Sergejevo laukiame iki šiol.
Nemanas
Iššvaistyta Europos subsidija?
Nemano miesto valymo įrenginiai yra ypatingos svarbos: Nemuno upe driekiasi siena tarp Rusijos Federacijos viename krante ir Lietuvos Respublikos – kitame krante. Atstumas tarp dviejų krantų visiškai nedidelis, apie 30-40 metrų, Nemano kanalizacijos nuotekos greitai nuplaukia iki kaimyninės Lietuvos.
Nemano miesto valymo įrenginiai buvo pastatyti, vadovaujant buvusiam administracijos vadovui Sergejui Voskovščiukui. Antikorupcinė organizacija „Transparancy International“ (TI) jį praminė „stabiliausiu korupcininku Rusijoje“. Maždaug trejus metus tarptautinė nekomercinė organizacija ir prokuratūra mėgino atleisti S. Voskovščiuką dėl korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų, įskaitant neteisėtų piniginių premijų išrašymą sau „už gerą darbą“. Bet dėka juridinių kolizijų bei spragų įstatymuose valdininkui kaskart pavykdavo išsilaikyti savo kėdėje: kaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pareigybinių įgaliojimų viršijimo S. Voskovščiukui pasibaigė amnestija tiesiog teismo salėje; teisminis nagrinėjimas dėl interesų konflikto nusitęsė taip ilgai, jog lenkė visus įmanomus patraukimo atsakomybėn terminus.
Visą tą laiką Sergejus Voskovščiukas toliau vadovavo Nemano municipalitetui. Regioninė valdžia , vadovaujama tuometinio gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo, nusprendė verčiau nesikišti į S. Voskovščiuko kovas su įstatymais, nors regiono vadovas turi galimybę inicijuoti municipalitetų vadovų, praradusių pasitikėjimą, atleidimo procedūrą.
Sergejus Voskovščiukas pateisino pasitikėjimą: 2018 metų rugsėjį Lietuvos Jurbarko miesto valdžia ėmė skambinti pavojaus varpais žiniasklaidoje. Paaiškėjo, kad Nemano rajono administracija „kažkur ne ten“ panaudojo dalį bendros Europos subsidijos, skirtos valymo įrenginių statybai pagal pasieninio bendradarbiavimo „Lietuva-Lenkija-Rusija“ programą. Europos kaimynai savo ataskaitose nepriskaičiavo apie 960 000 eurų (70,5 mln. rublių pagal šiandieninį kursą) – tuo atveju, jeigu Nemanas negrąžintų pinigų, tą padaryti tektų partneriui, Lietuvos Jurbarkui.
Kaliningrado srities gubernatoriaus Antono Alichanovo vyriausybė žaibiškai sureagavo į bekylantį tarptautinį skandalą ir skyrė iš srities biudžeto 80 mln. rublių pagesinti Nemano įsiskolinimus Lietuvos partneriams. Sergejui Voskovščiukui buvo leista ‚atsistatydinti savo noru“, - vėliau A. Alichanovas pripažino, kad S. Voskovščiukui ši istorija kainavo darbo vietą ir kad subsidijos lėšos buvo panaudotos „kitiems tikslams“.
Beje, netgi istorija su netiksliniu 80 mln. rublių išeikvojimu neturėjo jokių juridinių padarinių Sergejui Voskovščiukui. Kaliningrado srities vyriausybė, paklausta, ar ji kreipėsi į teisėsaugos organus, nuo konkretaus atsakymo išsisuko. Lietuvos miesto Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius neatsakė į klausimus, Nemano miesto apygardos administracija taip pat nesureagavo į oficialų informacijos užklausimą.
Kas statė?
Nemano miesto valymo įrenginių, kaip ir didžiosios dalies valymo įrangos Kaliningrado srityje, statyba buvo ilga ir sudėtinga. Kai valymo įranga jau buvo pastatyta, prokuratūrai teko kreiptis į teismą, kad priverstų Sergejaus Voskovščiuko administraciją po metų prastovos paleisti eksploatuoti valymo įrenginius. Prokurorai nustatė neteisėtus Nemano administracijos darbuotojų veiksmus, susijusius su sąmoningu valymo įrangos „paleidimo“ vilkinimu. Kol valymo įrenginiai neveikė, į Nemuno upę toliau tekėjo srutos, o metinė prastova, prokuratūros nuomone, galėjo sutrikdyti brangios valymo stoties įrangos funkcionavimą.
„Nemano gyventojai liks be valymo įrenginių, be to, iškils didelė taršos rizika aplinkai“, - buvo skelbiama Kaliningrado srities prokuratūros informaciniame pranešime.
Pasitelkus prokuratūros pagalbą, Nemano miesto valymo įrenginius pavyko paleisti. Buvusi valymo įrangos dispečerė Ana Belčenko pasakojo portalui RUGRAD.EU, kaip neprofesionaliai buvo organizuojamas darbas naujuose valymo įrenginiuose. Tai patvirtino ir mūsų laboratorinių tyrimų rezultatai; už Europos subsidiją, kurios dalis „nuėjo ne ten“, Kaliningrado sritis toliau siunčia europiečiams į „bendrą“ Nemuno upę ne iki galo išvalytas kanalizacijos nuotekas. Nemano gyventojai, apmokėdami komunalines paslaugas, toliau kas mėnesį už tai moka, - būtent Nemane nustatytas aukščiausias tarifas visoje Kaliningrado srityje.
Gusevas
Milijonai N. Cukanovaui
Valymo įrenginius Guseve pastatė buvęs Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas, kai ėjo Gusevo mero pareigas. Politinę vietos valymo įrenginių svarbą, be paties N. Cukanovo figūros, teikia finansinis Europos Sąjungos dalyvavimas: ES į statybą investavo 3 mln. eurų, dar 3,5 mln. eurų buvo skirta iš federalinio Rusijos biudžeto.
Prieš penkerius metus nustatėme, kad valymo įrenginiai, pastatyti vadovaujant N. Cukanovui, visiškai neveiksmingi; užuot valę, jie tik teršia vietines Nerpos ir Pisos upes.
Jau vėliau, kai buvo paskelbtas mūsų tyrimas, prokuratūra taip pat užfiksavo ekologinių normų viršijimą, – tiesa, ne tokį įspūdingą.
„Nepakankamai išvalyti akcinės bendrovės „Gusev-KOS“ nutekamieji vandenys, išmetami į Nerpos upę, sulėtina ideologinius procesus minėtame vandentakyje, apsivalymo procesus ir apskritai gali turėti neigiamos įtakos ekologinei sistemai“, - prie tokios išvados priėjo tuometinis Gusevo prokuroras Igoris Marusenka, pareikalavęs iš Gusevo administracijos pagerinti kanalizacijos nuotekų valymo kokybę. Vėliau prokuratūra pareikalavo nubausti įmonę.
Kas statė?
Tam, kad likviduotų problemą, regioninė valdžia nusprendė skirti dar daugiau biudžeto lėšų ir įrengti valymo įrangoje papildomo biologinio valymo bloką.
Kaip tuo metu aiškino Gusevo miesto apygardos administracijos vadovo pavaduotojas Denisas Levočkinas, valymo įrenginiai neva buvo projektuojami pagal Europos ekologinius „HELCOM“ standartus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo kiek švelnesni negu Rusijos, - rekonstrukcija padėtų padidinti valymo kokybę , kokios reikalaujama pagal Rusijos standartus. Taigi, praėjus dvejiems metams po valymo įrangos eksploatavimo pradžios, juos jau buvo būtina modernizuoti.
Portalas RUGRAD.EU disponuoja Gusevo valymo įrenginių projektinės dokumentacijos kopijomis, kuriose nurodyta, jog jie ir be modernizavimo turi atlikti valymą iki rusiškų valymo kokybės normų lygio pagal keturis pagrindinius rodiklius, tokius kaip BDS, amonio jonas, suspenduotos kietosios dalelės ir nitrato jonas. Apie tai byloja ir laboratoriniai tyrimai, kuriuos atliko „Gusev-KOS“ darbuotojai, - pagal atskirus parametrus valymo įrenginiai rodė rezultatus pagal rusiškus reikalavimus.
„Transparency International-Russia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ilja Šumanovas yra užsiminęs, kad valymo įrenginių rekonstrukcija atrodo kaip mėginimas „sumėtyti pėdas“ ir užmaskuoti galimus grobstymus statybose.
Gusevo miesto valymo įrenginių rekonstrukcija biudžetui kainavo 442,6 mln. rublių – tad bendra jų vertė išaugo nuo 221 mln. rublių (pagal 2006 metų kursą, kai jie buvo pradėti statyti) iki 663,6 mln. rublių, Finansines lėšas rekonstrukcijai iš srities biudžeto skyrė Nikolajus Cukanovas, kai jau ėjo gubernatoriaus pareigas. Galima būtų pasakyti taip: Cukanovas-gubernatorius biudžeto sąskaita „padėjo“ Cukanovui-vadovui.
Kaip pranešė dabartinis Gusevo administracijos vadovas Aleksandras Kitajevas, tokie darbai, kaip vandens nuotekų papildomo valymo bloko statyba, mechaninis perteklinio dumblo nusausinimas, taip pat mechaninio valymo cecho modernizavimas visiškai užbaigti: išvalymo laipsnis atitinka galiojančias normas ir taisykles.
Mūsų laboratorinių tyrimų rezultatai ir vėl rodo, kad Gusevo valymo įrenginių lygis neatitinka nei rusiškų standartų, nei netgi švelnesnių HELCOM normų. Užtat, kaip rodo Gusevo miesto tyrimai, modernizavus struktūras, taršos lygis jau nebeviršija šimtus ar tūkstančius kartų.
Krasnoznamenskas
Valymas be filtrų
Kas statė?
Po pirmojo tyrimo 2014 metais, municipalinio laikraščio „Krasnoje Znamia“ žurnalistai iš Kransoznamensko atliko nuosavą tyrimą dėl vietos valymo įrenginių darbo. Jiems pavyko patekti į stotį ir užfiksuoti, kad valymo filtrai buvo išimti iš rezervuarų su „taršiu“ vandeniu, kur jie turėjo atlikti atitinkamą funkciją, ir buvo pastatyti šalimais. Valymo įrenginių darbuotojai pareiškė, esą platformos, prie kurių tvirtinami filtrai, supuvo.
Žurnalistai, nors ir neatliko laboratorinių analizių, pastebėjo, kad nuotekos, ištekančios iš valymo įrangos, yra keistos spalvos bei kvapo.
Krasnoznamensko valymo įrenginiai buvo pastatyti dar 1994 metais, o 2011 metais buvo atlikta jų rekonstrukcija, daugiausia pasitelkus Europos Sąjungos subsidijas. Darbų ėmėsi verslininko Igorio Tožibajevo akcinė bendrovė „Tožibajev ir K“; jis teigė municipaliniam laikraščiui atlikęs atskirų stoties dalių rekonstrukciją, o ne visos nusidėvėjusios sistemos.
„Rekonstrukcijos metu pati valymo įrenginių sistema buvo pasenusi. Aš atkreipiau į tai vadovybės ir rajono specialistų dėmesį. Bet rekonstrukcijos planas-projektas jau buvo patvirtintas. Pagal šį planą mes turėjome tik pakeisti orapūčių siurblius ir vandens siurblius bei baseino aeracijos sistemas. Tą mes ir padarėme“, - pareiškė Igoris Tožibajevas laikraščiui „Krasnoje Znamia“.
Po publikacijų rajoniniame laikraštyje nuotekų iš valymo įrenginių kokybė pagerėjo. Mūsų tyrimai parodė viršytas leistinas normas, bet ne tiek kritines, kiek Gurjevske ar Nemane.
Černiachovskas
Nuotekos nepatenka į valymo įrenginius
Kas statė?
Černiachovsko valymo įrenginius statė du rangovai: darbus pradėjo Maskvos bendrovė „Mosinžstroj“, bet statybų procese jai pranešus apie bankrotą, vietos valdžiai teko ieškoti naujo rangovo. Konkurse nugalėjo Kaliningrado uždaroji bendrovė „ST-Stroj“, kuri ir užbaigė valymo įrenginių statybas.
Kaip matyti iš mūsų laboratorinio tyrimo rezultatų, valymo įrenginiai dirba gana efektyviai, bet atsižvelgus į tai, kad tik 39 proc. proc. Černiachovsko kanalizacijos nuotekų patenka į valymo įrenginius, įvertinti jų efektyvumą ne taip paprasta.
Bagrationovskas
Ir geriau, ir blogiau
Kas statė?
Bagrationovsko valdžia – vienintelė, kuti pripažino problemą dėl valymo įrenginių darbo kokybės.
Po prokuratūros pareiškimų vietos deputatai atšaukė leidimą paleisti eksploatuoti objektą ir atliko darbus, atitinkamai užtikrinančius geresnę valymo kokybę.
2016 metais valymo įrenginiai buvo vėl paleisti eksploatuoti; mūsų laboratorinis tyrimas parodė, kad valymo kokybė pagal vienus rodiklius pagerėjo, pagal kitus – tik dar labiau pablogėjo.
Amoniako normos viršijimas sumažėjo nuo šešių iki dviejų kartų, pavyko visiškai pašalinti viršytą fosfato lygį. Pablogėjo biologinio deguonies suvartojimo (BDS) rodiklis – nuo trijų iki devynių kartų, o azoto rodiklis, kuris anksčiau buvo ties normos riba, ūgtelėjo 25,3 karto.
Sovietskas
Dabar neišgersi...
Kas statė?
Sovietsko miesto valymo įrenginiai išlieka pavyzdiniais-parodomaisiais Kaliningrado srityje: kaip parodė pirmasis tyrimas, jie neviršijo normos nei pagal vieną iš aštuonių rodiklių, ir tai patvirtina idealų išvalymą. Neatsitiktinai Sovietsko administracijos vadovas Nikolajus Voiščevas per savo vizitus valymo įrenginių platformoje visada išgerdavo vandens, kuris ten buvo išvalytas.
Nauja analizė parodė, kad Sovietsko valymo įrenginiai ir toliau funkcionuoja efektyviai, bet mes nerekomenduotume N. Voiščevui gerti vandens iš valymo įrenginių, - azoto rodiklis, pasirodo, viršija normą 4,2 karto.
Pavyzdžiui, statybos ministerijos ir Kaliningrado srities būsto ir komunalinių paslaugų ūkio duomenimis, mažiausia iš visų prie valymo įrenginių pajungtas Černiachovskas – tik 39 proc., Gurjevskas, kur aptitkome didžiausių problemų, susijusių su išvalymu, pajungtas tik pusiau – 56 proc. Beje, sprendžiant iš laboratorinių analizių rezultatų, nėra didelio skirtumo, ar nuotekos Gurjevske patenka į valymo įrenginius ar patenka tiesiai į Gurjevkos upę.
Pasienio mieste Krasnoznamenske į valymo įrenginius patenka tik 86 proc. kanalizacijos miesto nuotekų. Baltijskas pajungtas 91 procentu.
Absoliučių rodiklių kontekste, tai reiškia, kad į vandens telkinius kasmet išmetama 1,59 mln. kubinių metrų neišvalytų nuotekų, kurie galėjo būti išvalyti.
Federalinė naudojimosi gamtos ištekliais priežiūros tarnyba „Rosprirodnadzor“ baudžia įmones ir vietos vandens kanalus už neišvalytų nuotekų išmetimą. „Rospirrodnadzor“ Kaliningrado srities tarnybos duomenimis, 2017 ir 2018 metais municipalinės struktūros iš viso sumokėjo 27,6 mln. rublių. Tai tik oficialiai patvirtinta žala, kurią daro municipalitetai, išmesdami į aplinką nešvarias kanalizacijos nuotekas. Visuose miestuose, išskyrus Jantarnyj miestelį, pastatyti nauji valymo įrenginiai.