Apklausoje, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip jaunimas vertina verslumą ir verslą, jo kūrimo aplinką, galimybes ir savo kompetencijas, svarbias darbo rinkai, dalyvavo 519 moksleivių (9-12 klasių) iš visų 10-ies Lietuvos apskričių.

Tyrimas atskleidžia, jog Lietuvos vyresniųjų klasių moksleiviai verslą ir verslumą iš esmės vertina pozityviai: trys iš keturių apklaustų jaunuolių mano, jog verslas Lietuvoje kuria naudą visuomenei per darbo vietų kūrimą ir mokesčių mokėjimą labiau nei tenkina verslo savininkų finansinius interesus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jaunimas neabejoja verslo nauda visuomenei

Daugiau nei pusė (57 proc.) tyrime dalyvavusių jaunuolių mano, kad verslininkai dažniausiai sąžiningai moka mokesčius, kuria naudą visuomenei kurdami darbo vietas (76 proc.). Tai, jog verslas Lietuvoje tenkina tik savininkų finansinius poreikius, yra įsitikinę 24 proc. jaunuolių. Daugiausia taip manančių yra Vilniaus (29 proc.), Alytaus (32 proc.) ir Utenos (26 proc.) apskrityse.

Pozityviausiai į verslą žiūri Tauragės, Marijampolės, Telšių apskričių ir Kauno jaunimas – daugiau nei 80 proc. vyresniųjų klasių moksleivių čia teigia, kad verslas kuria naudą visuomenei.

Verslo aplinka palankesnė užsienyje, bet savo ateitį mato Lietuvoje

Tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvos vyresniųjų klasių moksleiviai apie galimybes užsidirbti galvoja jau mokyklos suole, o daugiau nei pusė iš jų yra svarstę konkrečių verslo idėjų įgyvendinimą. Kas ketvirtas verslo idėjų turintis jaunuolis jas yra praktiškai įgyvendinęs.

Drąsiausiai įgyvendinti verslo idėjas dar mokyklos suole imasi Utenos apskrities (21 proc.), Kauno (20 proc.), Alytaus (17 proc.) ir Marijampolės (16 proc.) apskričių moksleiviai.

Dar daugiau jaunuolių verslo imtis norėtų ateityje. Turėti savo verslą norėtų 76 proc. apklaustų moksleivių. Beje, nors dauguma jaunuolių (82 proc.) įsitikinę, kad verslo vystymo galimybės užsienyje yra geresnės nei Lietuvoje, 70 proc. apklaustųjų norėtų ateityje dirbti Lietuvoje.

Daugiausia jaunimo, savo karjeros ateitį siejančio su Lietuva (88 proc.) – Marijampolės apskrityje, o labiausiai savo galimybių ieškoti užsienyje yra linkę jaunuoliai iš Alytaus (39 proc.), Telšių ir Utenos (po 38 proc.) apskričių.

Jaunimas atmeta stereotipus

„Lietuvos Junior Achievement“ tinkle dalyvaujančių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai neigia ir visuomenėje gajus stereotipus apie lyčių nelygybę versle bei „verslo dinastijas“.

87 proc. jaunuolių paklausti ar verslą geriau sekasi vystyti vyrams ar moterims atsakė, jog tai nepriklauso nuo lyties – sėkmingi verslo vadovai gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Trys iš keturių apklaustųjų vyresniųjų klasių moksleivių yra įsitikinę jog sėkmė versle labiau priklauso nuo idėjos ir atkaklumo nei nuo verslo tradicijų šeimoje.

Kita vertus, kaip pastebi tyrimą inicijavusios „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė, į verslumą jaunimas anaiptol nežiūri pro „rožinius akinius“.

„Vienas mūsų tikslų buvo išsiaiškinti, kaip jaunimas vertina savo galimybes darbo rinkoje, tame tarpe ir versle, kokių kompetencijų turi, o kokias norėtų stiprinti. Tyrimas parodė, kad vyresniųjų klasių moksleiviai pakankamai objektyviai vertina save, o į verslą žiūri kaip į įdomų, bet sunkų darbą, o ne lengvo uždarbio šaltinį“, – rezultatus komentavo „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.

81 proc. jaunuolių teigia, kad verslas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Apie verslą galvojantis jaunimas stengiasi objektyviai vertinti ir savo galimybes – kiek daugiau nei 40 proc. jų mano, jog galėtų būti sėkmingais verslininkais, o apie pusė apklaustųjų norėtų prisiimti atsakomybę už verslo vystymą ir komandą.

Apie apklausą

Lietuvos jaunimo (14–20 m.) požiūrio į verslumą ir verslą apklausą inicijavo „Lietuvos Junior Achievement“, vykdant tarptautinę „Youth Empowered“ edukacinę programą, kuri skirta jaunimo nedarbo mažinimui. Tyrimą atliko bendrovė RAIT.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)