„Šio pasiūlymo tikslas – stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais. Pirmagimis reikalauja dėmesio, reikia ir pas gydytoją nuvesti. Manome, kad yra šiek tiek nuskriaustos šeimos, kurios turi tik vieną vaiką“, – BNS trečiadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Prezidentūra BNS informavo, kad pakeitimai būtų aktualūs maždaug 300 tūkst. žmonių. Šiuo metu vieną vaiką augina 53 tūkst. vienišų motinų ar tėvų, ir yra per 122 tūkst. šeimų su vienu vaiku, kurį augina du suaugę žmonės.
G. Nausėda siūlo įstatymo pataisas priimti Seimo rudens sesijoje. Prezidentūra siūlo palikti nuostatą, kad dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Ekonomistas mato rizikas
Laidoje „DELFI diena“ šiuos ir kitus siūlymus įvertino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Akivaizdu, kad daugiavaikėms šeimoms tos papildomos dienos padeda susitvarkyti šeimos reikalus. Taip, tam yra ir papildomi kaštai. Bijau, kad jeigu mes labai praplėstume tas garantijas tėvams, gali atsirasti papildomas neigiamas efektas ar reiškinys, kuomet vaikų turinčios šeimos darbo vietoje yra diskriminuojamos. Pavyzdžiui, darbdavys nenori priimti į darbą, nes tas darbuotojas vis tiek vieną dieną per savaitę nebus darbe, nes turi būti su vaikais. Rizikų tikrai yra. Taip pat kalbant apie gimstamumo skatinimą, mes paskatintume tik vieno vaiko gimstamumą, nes atsirastų tokia papildoma lengvata, manau, mes kaip tik turėtume labiau skatinti daugiavaikes šeimas“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tuo tarpu premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas mano, kad idėja – gera, tačiau reikia įvertinti ir socialinį aspektą.
„Čia yra didžiausias klausimas. Idėja yra gera. Kalbant apie laisvas dienas, visada reikia skaičiuoti, nes tai net nėra biudžeto klausimas. Pirmiausia, kaip tai atsilieptų privačiam verslui, kuris taip pat turėtų skirti laisvas dienas. Pati idėja gera, bet reikėtų pasižiūrėti į finansinį pagrindimą. Kai mūsų visuomenėje yra kalbama apie vieną laisvą dieną, mes visada girdime argumentus, pavyzdžiui, kiek tai kainuoja įmonėms, nes visa tai yra iš darbdavio kišenės, jeigu tu nesi laisvai samdomas. Vienintelis dalykas, kalbant apie slaugančius, reikėtų pažiūrėti ir koks yra tų žmonių skaičius. Socialinis aspektas tikrai bus įvertintas kartu su finansiniais dalykais“, – DELFI laidoje sakė S.Malinauskas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovo Mariaus Dubnikovo, papildomo laisvadienio suteikimas yra kur kas geresnis sprendimas nei dar vienos šventinės dienos įteisinimas. Lapkričio pabaigoje Seimas į šventinių dienų sąrašą įtraukė Vėlines, lapkričio 2-ąją.
„Reikia suprasti, kad vienas laisvadienis vaikus auginantiems tėvams nereiškia, kad tą dieną nedirba visas kolektyvas, be to, tėvams paliekama laisvė patiems apsispręsti, kada pasinaudoti laisva diena. Tai tikrai geresnis variantas nei, tarkime, lapkričio 2 diena“, – BNS teigė M. Dubnikovas.
Anot jo, sprendžiant dėl naujų laisvadienių įvedimo vertėtų vadovautis principu, kad įvedant naują taisyklę reikėtų atsisakyti ir senos, neefektyvios taisyklės.
„Tikrai galėtume vadovautis logika, kad siūlant papildomą laisvą dieną vaikus auginantiems tėvams, tuo pačiu galbūt panaikiname vieną visuotinio nedarbo dieną, neturinčią labai didelės prasmės“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniam kurui. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, NPD kitąmet turėtų augti nuo 300 iki 400 eurų. Prezidentas siūlo, kad NPD augimas kitąmet siektų apie 30 eurų.
„Galbūt jis galėtų augti apie 10 proc. per metus“, – sakė S. Krėpšta.
Antrasis pajamų šaltinis – mažesnės lengvatos ūkininkams gauti gerokai pigesnį dyzeliną. S. Krėpštos teigimu, ši lengvata dabar biudžetui kainuoja 83 mln. eurų kasmet, ją siūloma nurėžti maždaug perpus. „Dalies jos panaikinimas būtų logiškas“, – sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ir aplinkosauginiu aspektu. Trečiasis siūlymų blokas – didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių – individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų – apmokestinimas. Pasak S. Krėpštos, siūloma, kad pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. lubos, tarifas toliau augtų panašiai, kaip gyventojų pajamų mokesčių tarifai.
„Pagrindinis tikslas – kad individualios pajamos, ne darbo santykių pajamos būtų kiek įmanoma panašesnės į darbo santykių pajamas“, – sakė patarėjas.
„NPD tai ir yra mokestinės naštos mažinimas dirbantiesiems, ypač tiems, kurie gauna vidutines arba mažesnes pajamas, proporcingai jiems toji našta mažėtų daugiausiai, tačiau tai – politinio susitarimo klausimas. Ir prezidentas sako, kad mokestinė reforma yra įgyvendinta, pajamos išaugo. Mes matome įvairius skaičiavimus, kad tiek atlyginimų augimas yra labai ženklus, tiek bendrai pajamų augimas. Dabar galbūt būtų galima kalbėti, kad šias pajamas galima nukreipti senjorams, tačiau yra vienas esminis dalykas.
Aušra Maldeikienė labai dažnai apie tai kalba, kad mes turime įsivertinti. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, kuri gauna vidutines pajamas, kurios yra į lygias dalis išskirstomos į keturias dalis ir vidutinė senjoro pensija. Reikia, kad kažkuriuo metu neatsitiktų taip, kad mes nueisime į kitą kraštutinumą. Vyriausybė tai irgi darė – kėlė minimalią pensiją, kad ji iš tikrųjų pakiltų virš skurdo ribos, ji buvo indeksuojama ir taip toliau. Svarbu, kad vėl neatsirastų disbalanso, kad nebūtų taip, kad pensiją gauti būtų geriau, nei auginti vaikus ir gauti vidutinį atlyginimą“, – DELFI kalbėjo S.Malinauskas.
Jam replikavo N.Mačiulis, kurio teigimu, kai kurie jau minėti pasiūlymai labiau primena ne gerovės, o liūdesio valstybę.
„Aš nežinau, ar tai galima vadinti politinio susitarimo klausimu, nes pensijų indeksavimas yra vertintas ir Tarptautinio valiutos fondo, ir EBPO, ir valstybė negali prižadėti to, ko neturi. Labai norisi dalinti pinigus, ypač ne savo pinigus, bet pensijų tvarumo klausimas tikrai yra ne vienos kartos klausimas, ir tikrai ne vienos Vyriausybės ar prezidento. Neapmokestinamų pajamų dydžio nedidinimas reiškia, kad ir toliau minimalų ir šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą uždirbantys asmenys lieka skurde.
Jie jau dabar uždirba 600-700 eurų prieš mokesčius, ypač jeigu jie turi bent vieną vaiką, jie yra santykiniame skurde. O dar jiems nemažinti mokestinės naštos per NPD didinimą, reiškia, kad jie lieka dar didesniame skurde tam, kad kažkur padidintume socialines išmokas. Aš čia nematau nei loginių, nei ekonominių argumentų – žmonės moka mokesčius, bet lieka skurde“, – DELFI kalbėjo N.Mačiulis. „Tai nėra gerovės valstybė, tai – liūdesio valstybė“, – taip pat komentavo ekonomistas.
Įvertino žemdirbių situaciją
Žemdirbių atstovai sako, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlymas apkarpyti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui gerokai apsunkintų jų veiklą ir pabrangintų maisto produktus.
Įvertindamas siūlymus dėl žemdirbių, S.Malinauskas kalbėjo, kad svarbu įvertinti, kaip skiriasi sąlygos žemdirbiams, o siūlymai turėtų būti subalansuoti.
„Manau, šis siūlymas yra toks, kuris turi logikos. Žinoma, mes pamatysime siūlymus ir galbūt jie visi bus labai gerai subalansuoti, bet tam tikros grupės, kalbant apie žemdirbius arba kitas grupes, yra įstatymų išskirtos ir turi tam tikras specifines sąlygas. Mes galime įvertinti, kiek tos sąlygos yra išskirtinės. Tas klausimas svarstytas, bent jau kuluaruose buvo diskutuojama apie tam tikrų lengvatų naikinimą, tačiau politinė valia visada būdavo tokia, kad tai yra jautrus klausimas. Daug dirbančių žemdirbių, todėl natūralu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga irgi, matyt, ateina su tam tikrais deklaruotais susitarimais. Tai, matyt, yra politinis susitarimas“, – DELFI kalbėjo S.Malinauskas.
Anot N.Mačiulio, visų siūlymų esmė – surinkti kuo daugiau pajamų.
„Akivaizdu, kad tokių siūlymų tikslas yra surinkti daugiau pajamų ir padidinti socialines išmokas, sumažinti socialinę atskirtį. Niekas neneigia, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra didelė problema ir su ja reikia kovoti, bet ar tikrai tokiomis priemonėmis? Pavyzdžiui, vienas iš siūlymų yra nedidinti NPD“, – sakė N.Mačiulis.
Kalbėdamas apie žemdirbių situaciją, N.Mačiulis tikino, kad svarbu atkreipti į kaimyninių šalių praktiką.
„Vienintelis svarbus aspektas, į kurį mes turime atkreipti dėmesį, tai, kokia yra kaimyninių šalių praktika. Ar nebus taip, kad dėl to Lietuvos žemdirbių konkurencinė padėtis labai suprastėtų ir jie dėl to atsidurtų sudėtingoje padėtyje.Manau, kad turint omenyje daugybę lengvatų ir socialinių išmokų, tai yra sritis, kur galima rasti papildomų pajamų be didelio skausmo“, – kalbėjo N.Mačiulis.
