Kaip teigiama prezidentūros puslapyje, prezidentas Gitanas Nausėda į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti mokestines biudžeto pajamas, mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.

Teigiama, kad turime siekti reikšmingo socialiai orientuoto biudžeto pajamų augimo. Todėl prezidentas teiks Seimui svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad mažinant skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį nebūtų pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, ateities kartoms užkraunant didesnę skolos naštą.

Informuojama, kad pagrindiniai numatomi biudžeto šaltiniai bus susiję su kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo peržiūra, mokesčių lengvatų peržiūra.

Tvarkys „gyvulių ūkį“

Laidoje „DELFI Dėmesio centre“ G. Nausėda įvardijo daugiau detalių, su kuo teikiami siūlymai galėtų būti susiję. Pirmiausia paminėjo, kad yra taikomas skirtingas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gaunantiems pajamas iš darbo santykių ir iš kitos veiklos. Ekonomistai neretai tokią tvarką įvardija „gyvulių ūkiu“.

„Pasiūlymų yra daug, jie susideda į ekonominius klausimus, tokius kaip, pavyzdžiui, galiu labai konkrečiai paminėti, GPM vienodų tarifų apmokestinimą pajamoms ne pagal jų kilmę, o pagal dydį, kad ir pajamos iš darbo, ir pajamos iš kapitalo yra panašaus pobūdžio, todėl turėtų būti netaikomi specialūs tarifai vienam arba kitam. Šiandien turbūt sakyti, kad kapitalas yra labiau brangesnis nei darbas, niekaip neapsiverčia liežuvis, nes darbo jėgos trūksta visur. Dėl to apmokestinimas turi būti teisingas“, – „DELFI Dėmesio centre“ kalbėjo prezidentas.

DELFI primena, kad 2018 metais Seimas priėmė mokesčių reformą, kuria apjungti darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai. Sujungiant mokesčius GPM tarifas padidėjo 5 proc. punktais iki 20 proc. Taip pat buvo įvestas progresinis 27 proc. GPM tarifas, taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms.

Gitanas Nausėda

20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas gyventojo pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, tantjemoms, pagal autorines sutartis iš darbdavio gautoms pajamoms ir mažųjų bendrijų vadovų pajamoms. 27 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas tiems, kurie per metus uždirba 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ar daugiau (apie 112 tūkst. eurų), 2020 m. – tiems, kurie uždirba 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per metus.

Tačiau individualiai veiklai ir dividendams liko galioti tas pats 15 proc. GPM tarifas.

Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta interviu BNS teigė, kad vienas iš pasiūlymų blokų – didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių – individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų – apmokestinimas.

Pasak S. Krėpštos, siūloma, kad pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. lubos, tarifas toliau augtų panašiai, kaip gyventojų pajamų mokesčių tarifai.

„Pagrindinis tikslas – kad individualios pajamos, ne darbo santykių pajamos būtų kiek įmanoma panašesnės į darbo santykių pajamas“, – sakė patarėjas.

Jis BNS sakė tikintis, kad tokie pakeitimai neatbaidys investuotojų, nes didiesiems investuotojams svarbiau ne mokestinė aplinka, o darbuotojų kvalifikacija ir infrastruktūra.

Nusitaikė į lengvatas ūkininkams

Prezidentas taip pat nurodė, kad Lietuvoje – daug lengvatų. Kaip vieną iš sričių jis išskyrė lengvatinį akcizą gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje.

„Turime daug lengvatų, taip pat ir žemės ūkio srityje. Vis dar turime labai nemažą lengvatą akcizui žymėtiems degalams, dyzelinui. Galima taikyti mažesnę šito akcizo lengvatą ir iš to gauti papildomai pajamų“, – laidoje „DELFI Dėmesio centre“ teigė G. Nausėda.

S. Krėpšta interviu BNS taip pat nurodė, kad lengvata ūkininkams gauti gerokai pigesnį dyzeliną dabar biudžetui kainuoja 83 mln. eurų kasmet, todėl ją siūloma nurėžti maždaug perpus.

„Dalies jos panaikinimas būtų logiškas“, – sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ir aplinkosauginiu aspektu.

Finansų ministerijos puslapyje skelbiama, kad šiuo metu energiniams produktams (už 1000 litrų produkto) Lietuvoje taikomi tokie akcizų tarifai: 347 eurai gazoliams (dyzeliniams degalams), o gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje – 56 eurai.

VMI skelbė, kad 2018–2019 metais šalyje žymėtus degalus įsigijo apie 139 tūkst. vartotojų (t. y. ūkį įregistravę ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ir kt.). Jie įsigijo 268 mln. litrus žymėto dyzelino. Naujiems 2019–2020 ūkiniams metams VMI parengė per 126 tūkst. leidimų. Skirtas lengvatinių degalų kiekis – 293 mln. litrų.

Siūlo nebeplėsti smarkiai NPD, lėšas nukreipti į pensijų didinimą

2018 metais priimant mokesčių reformą buvo siekta, kad atlyginimai „į rankas“ padidėtų, tad buvo nuspręsta plėsti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). 2019 metais NPD padidintas 28 eurais iki 300 eurų. 2020 metais buvo numatyta NPD didinti iki 400 eurų, o 2021–aisiais – iki 500 eurų.

Tačiau G. Nausėda siūlo stabdyti tokį smarkų NPD didinimą ir geriau šias lėšas nukreipti pensijų didinimui.

„NPD didinimas – iš tiesų labai ambicinga programa, kuri buvo numačiusi ambicingą NPD kėlimą per trejus metus. Šiandien matome, kad situacija keičiasi. Tiek ekonominė situacija, tiek socialinės politikos akcentai keičiasi. Mes siūlome NPD didinimą stabdyti, idant gautume daugiau lėšų tokiems dalykams, kaip spartesnis pensijų kėlimas, netgi spartesnis, nei numato dabartinė indeksavimo formulė“, – laidoje kalbėjo G. Nausėda.

S. Krėpšta BNS taip pat nurodė, kad prezidentas siūlo, jog NPD augimas kitąmet siektų apie 30 eurų.

„Galbūt jis galėtų augti apie 10 proc. per metus“, – sakė S. Krėpšta.

Pranešime spaudai buvo paminėta, kad prezidentas teiks įstatymų pataisas, kurios sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.

Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais interviu BNS teigė, G. Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą.

„Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas. Mes siūlome tam tikrą laikiną laikotarpį, galbūt penkerius metus, kasmet pridėti papildomą koeficientą, kad pakeitimo norma po žingsnelį judėtų į viršų ir pakiltų, tarkime, nuo 42 proc. iki 50 proc. (buvusio atlyginimo –BNS), atsižvelgiant į ekonominę situaciją“, – sakė S. Krėpšta.

Būtent GPM tarifo pokyčiai, lengvatos ūkininkams sumažinimas ir ne toks didelis NPD didinimas turėtų duoti papildomų lėšų šiems pokyčiams.

Seimo rudens sesijoje taip pat bus siūlomos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos, kurios leistų nustatyti būsto atitikties oraus gyvenimo sąlygoms ir kokybės standartams reikalavimą.

G. Nausėda pateiks ir daugiau siūlymų, susijusių su socialiniais pokyčiais – šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu. Plačiau skaitykite čia.

S. Krėpštos teigimu BNS naujienų agentūrai, šie pasiūlymai jau yra pristatyti Vyriausybės ir Seimo nariams. Prezidentas tikisi, kad pasiūlymai bus įtraukti į Vyriausybės rengiamus projektus, tačiau jei to nebus, konkrečias pataisas pasirengusi parengti ir pati Prezidentūra, pridūrė S. Krėpšta.