Paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie Vokietijos ekonominę padėtį. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį susitraukė 0,1 proc., o dar toks vienas ketvirtis reikštų, kad šalį ištiko techninė recesija. Tai turi įtakos ir verslininkų nuotaikoms. Skelbta, kad Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja ekonominių tyrimų institutas IFO, rugpjūtį smuko į žemiausią nuo 2012 metų pabaigos lygį. Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ skelbė, kad lėtėjanti pasaulio ekonomika ir nerimas dėl prekybos konflikto tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos bei „Brexito“ paveikė į eksportą orientuotą Vokietijos ekonomiką.
DELFI pasiteiravo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų narių, ar jų verslui turi įtakos ekonominė aplinka Vokietijoje.
Auga produkcijos kaina, bet apsukų nemažina
Vokiečių įmonės „Wilhelm Layher GmbH & Co“ dukterinė įmonė „Layher Baltic“ gamina fasadinius ir modulinius pastolius, greitai montuojamus mobilius pastatus, scenas ir pan. Įmonės generalinis direktorius Viktoras Voroncovas DELFI pasakoja, kad koncernas turi padalinius 50 šalių visame pasaulyje, klientų turima labai daug, tad susiduriama tik su darbuotojų trūkumo problema.
„Buvo 2019 m. tyrimas atliktas, dauguma Vokietijos verslininkų prognozuoja augimą, bet pagrindinė rizika augimui, kad nėra kam dirbti. Nėra problemos su vidine ar išorine paklausa, bet su tuo, kas pagamins tas prekes“, – sako jis.
Tiesa, V. Voroncovas mato „Brexit“ ir prekybos karo neigiamą įtaką, tačiau yra įsitikinęs, kad didžiulė krizė nelaukia.
„Be abejo pati didžiausia grėsmė mums „Brexit“. Vokietijos ekonomika orientuota į eksportą ir nemaža eksporto dalis keliauja į Didžiąją Britaniją. Mes visi Europos Sąjungoje turime kažkokią sąsają su Didžiąja Britanija. Jei bus kietasis „Brexit“, tris mėnesius bus visiškai sustabdyta prekyba su Didžiąja Britanija.
Nereikia pamiršti, kad dauguma vokiškų įmonių – šeimos verslas. Per 70 metų tie šeimos verslai jau sukaupęs pakankamus išteklius, kad pergyventų krizę. Mano išvada dėl dabartinės situacijos, kad bus truputį sunku, nebus ekonomikos nuosmukio, bet bus stagnacija, nulinis ekonomikos augimas. Pagrindinė to priežastis bus „Brexit“.
Bet nepamirškim, kad Vokietija turi pakankamai finansinių resursų ir pakankamai žinių, kaip valdyti krizę. Prisiminus 2008 metų krizę, vokiečiai tuomet pradėjo pumpuoti pinigus į vidinę ekonomiką, į statybas ir taip atstatė ekonomiką. Čia ne Lietuva, pas mus per maža rinka, per mažai finansinių išteklių. Vokietijoje viskas bus normaliai“, – mano V. Voroncovas.
Kalbant apie Lietuvą „Layher Baltic“ generalinis direktorius teigia, kad Lietuvos verslininkai išmoko 2008 metų krizės pamokas, yra daug geriausia paskirstę savo veiklas.
„Nelaukiu didelių pasekmių Lietuvoje, mūsų rinka per maža ir mes ne tokie jautrūs krizei, nes jau padarėm išvadas iš 1998 ir 2008 metų krizių, iš 2014 metų sankcijų. Po dviejų krizių ir sankcijų lietuviškas verslas pakankamai stipriai diversifikavo savo riziką.
Mes bandome įsivertinti rizikas. Dirbame ir Estijoje, Latvijoje, Kaliningrado srityje, dirbame su klientais Švedijoje ir Norvegijoje, dirbame pramonėje, statyboje. Nematau jokių problemų mūsų įmonei artimiausiu metu. Iš tikrųjų žmonės statyboje padarė labai gerus namų darbus po paskutinės krizės, turime žinių kaip reaguoti krizių metu, kaip diversifikuoti savo rizikas geografiškai, pagal veiklos šaką. Aš asmeniškai dėl savo įmonės ramus. Mes savo strategijos nekeičiame, planuojame geografinę ekspansiją į Baltarusiją, įsidarbinsime keletą naujų darbuotojų artimiausiu metu, investuojame į dukterinę įmonę Estijoje, perkame žemę, statome sandėlį, biurą“, – sako pašnekovas.
Anot įmonės direktoriaus, jis savo optimizmą sieja su Europos Sąjunga ir jos geru pasiruošimu įveikti krizę. Tačiau problemų kelia ne vien „Brexit“, didelę įtaką verslui daro ir prekybos karas, dėl kurios brangsta produkcija.
„Mes gaminame ir parduodame pastolius, mūsų savikaina labai stipriai priklauso nuo plieno kainų. Galvojau, jei bus prekybos karas, medžiagų kaina kris žemyn, bet viskas atvirkščiai įvyko. Auga plieno vamzdžių kaina, uždėtas muitas. Ir dabar viena pagrindinių Indijos įmonių, kuri gamina plieną, uždaro gamyklą Belgijoje, nes nėra paklausos. (…) Esame kiekvienais metais priversti galutinę kainą klientams didinti ir klientai aišku nepatenkinti. Mes nuolatos galvojame, kaip didinti mūsų darbo našumą, galbūt su didesniu darbo našumu pavyks klientams išlaikyti praėjusių metų lygio kainas, sumažinti savo pelną, bet kažkaip išlošti didesniu našumu. Galvoju, kad kitąmet dėl nuosmukio negalime didinti kainų, nes bus sunku psichologiškai paaiškinti, kodėl kainos didinamos“, – teigė V. Voroncovas ir pridūrė, kad jo nuomone, ekonominiai sunkumai tęsis daugiausia metus.
Pasiruošę reaguoti į pokyčius
Įmonė „Alwark” teikia naujos ir naudotos krovos, sandėliavimo, uostų, oro uostų bei komunalinės technikos pardavimo, nuomos, priežiūros, aptarnavimo ir atsarginių dalių tiekimo paslaugas. Įmonės direktorius Aivaras Kašuba DELFI teigia, kad nei „Brexit“, nei prekybos karas, nei Vokietijos ekonominė padėtis jų verslo tiesiogiai nepaveikia, tačiau jaučiama netiesioginė įtaka. Dėl to ruošiamasi įvairiems galimiems scenarijams, įskaitant krizę.
„Nuolat stebime ekonomikos pokyčius, konsultuojamės su specialistais, manome ir tikime, kad esame pasiruošę galimos krizės suvaldymui. Kadangi esame mažos ekonomikos įmonė palyginus su didžiųjų šalių ekonomikomis, negalime ir ženkliai jai daryti įtakos. Belieka stebėti susidariusią padėtį, laiku reaguoti į pokyčius bei atsiradusius iššūkius, tikėtis greito ir palankaus problemų sprendimo „Brexit“ ir JAV – Kinijos ekonominio karo baigties“, – komentuoja A. Kašuba.
Susidariusi ekonominė situacija neturi įtakos įmonės plėtros planams.
„Sistemingai ir optimizuotai planuojame įmonės plėtrą, apimčių nemažiname, naujų darbuotojų poreikis išlieka“, – sako A. Kašuba.
Vokietijos raida turės įtakos visai Europai
Praeitais metais Kauno laisvosios ekonomikos zonoje gamyklą atidarė vokiška apšvietimo ir elektronikos įmonė „Hella“. Komunikacijos vadovas Markusas Richteris atsakymuose DELFI pažymėjo, kad nors įmonė ir vokiško kapitalo, ji yra pasaulinė: turinti apie 39 tūkst. darbuotojų 35 šalyse, o klientai – visame pasaulyje.
„Du trečdaliai mūsų pardavimų sugeneruojami už Vokietijos ribų. Taigi, turime labai stiprų tarptautinį pėdsaką ir nesame priklausomi nuo Vokietijos rinkos.
Nepaisant to, turėtų būti aišku, kad ekonominė Vokietijos, kaip vienos didžiausių Europos rinkų, raida turės įtakos visai Europai. Pastebimai pablogėjo bendros automobilių pramonės sąlygos. Tai daugiausia lemia didėjantis neapibrėžtumas bendroje aplinkoje, pavyzdžiui, dėl prekybos apribojimų, neaiškaus „Brexit“ scenarijaus, politinio neapibrėžtumo.
Tačiau kalbant apie mūsų veiklą Lietuvoje, kol kas nematome didelio poveikio“, – komentavo M. Richteris.
Kaip teigia M. Richteris, nuo 2018 m. birželio 1 dienos iki 2019 m. gegužės 31 dienos pasaulinė lengvųjų transporto priemonių gamyba sumažėjo 4,5 procento. Tačiau pačiai įmonei prognozuojamas didesnis augimas.
„Vis dėlto įmonei turės įtakos bendra sektoriaus plėtra. Rinkos toliau trauksis ir joms bus būdingas didelis neapibrėžtumas. Tuo pat metu mes vis dar smarkiai investuosime į mokslinius tyrimus ir plėtrą, numatysime toliau didėjančias medžiagų ir darbo sąnaudas. Remiantis mūsų tvirtu verslo modeliu, apimančiu novatoriškus pagrindinių automobilių tendencijų sprendimus, taip pat gerą tarptautinę poziciją, mes galime aplenkti rinkos augimą ateityje. Atsižvelgiant į tai, mūsų gamykla Lietuvoje taps svarbiu bloku dėl savo aplinkos, turinčios puikiai apmokytus darbuotojus ir galingą infrastruktūrą“, – komentavo M. Richteris.
Jis pridėjo, kad laukia iššūkiai ne tik dėl prekybos karo, pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo, bet ir automobilių pramonės transformacijos – autonominiai automobiliai ir elektromobiliai.
„SE Moller Baltic Import“ atstovė spaudai Aleksandra Kostyukovich taip pat pasakojo, kad tiesiogiai Vokietija jų veiklai įtakos neturi, o verslas priklauso nuo vietinės rinkos tendencijų.
„Jei rinka auga, mes taip pat augame ir atvirkščiai. Šiuo metu naujų automobilių rinka klesti Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvoje, todėl mūsų importuojamo produkto, automobilių, paklausa yra didelė. Pažvelgus į metinius pokyčius, vien tik Lietuvoje naujų automobilių rinka išaugo 43 proc. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį, kad šis skaičius yra dirbtinis, nes yra didelis reeksportas. Nepaisant to, yra stabilus augimas, kuris daro akivaizdžią teigiamą įtaką mūsų verslui.
Pagrindinis iššūkis mums nebus galimas ekonomikos nuosmukis Vokietijoje. Mums svarbiausia pramonės transformacija – perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektros variklių ir vėlesni teisinės sistemos pakeitimai“, – komentavo A. Kostyukovich.
