Bendros pirmųjų šešių šių metų mėnesių Lietuvos oro uostų įmonės pajamos yra 16 proc. didesnės nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Aviacinės veiklos, t. y. skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo ir pan., sugeneruotos pajamos padidėjo 10 proc., neaviacinės – gautos iš komercinių zonų, restoranų, kavinių, patalpų nuomos ir kitų oro uostuose teikiamų papildomų paslaugų – padidėjo net 29 proc. Grynasis pelnas prieš apmokestinimą šių metų pirmąjį pusmetį augo 32 proc. (lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu) ir pasiekė 7,4 mln. eurų.

„Išaugusius pajamų skaičius lėmė efektyvus oro uostų komandos darbas, pernai sėkmingai atlikta Vilniaus oro uosto komercinės zonos rekonstrukcija ir augantys keleivių kiekiai. Ypač džiugina išaugusios neaviacinės veiklos pajamos, kurios pirmą pusmetį sudaro net 37 proc. visų pajamų. Oro uostų paslaugų plėtra neša naudą ir rodo sėkmingą mūsų strateginės veiklos įgyvendinimą“, – sako Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Tomas Krakauskas.

Šiuo metu didžiąją Lietuvos oro uostų pajamų dalį sudaro aviacinė veikla: per pirmuosius šešis metų mėnesius Lietuvos oro uostų aviacinės veiklos pajamos siekė beveik 15 mln., neaviacinės – 8,7 mln. Eur. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) duomenimis, neaviacinių pajamų vidurkis pasaulio oro uostuose sudaro 40 proc. nuo bendro pajamų srauto.

Tiesa, neaviacinių pajamų rezultatai kasmet nuosekliai auga: per 5 Lietuvos oro uostų įmonės veiklos metus neaviacinės veiklos pajamos išaugo daugiau nei du kartus. Per 2019 m. oro uostuose iš neaviacinių paslaugų jau uždirbta tiek, kiek per visus 2013-uosius.

Kaune ir Palangoje pastaruoju laiku plėtėsi komercinės zonos, Vilniaus oro uoste praėjusiais metais atidarytos dvi naujos koncepcijos picerijos: ES ir ne Šengeno zonose, atnaujintas verslo klubas, atlikti kiti oro uosto komercinės zonos atnaujinimo darbai. Šiuo metu vyksta VIP terminalo su konferencijų centru statyba, netrukus prasidės plėtros darbai Palangos oro uoste. Per 5 įmonės veiklos metus komercinių plotų dydis oro uostuose išaugo 26 proc.: nuo 3569 iki 4852 kv. m. Be to, šių metų pradžioje investuota ir į reklamą: visuose oro uostuose įdiegta daugiau nei 100 skaitmeninių, funkcionalių reklamos priemonių.

Pirmą metų pusmetį Lietuvos oro uostų EBITDA (t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją), lyginant su tuo pačiu laiku praėjusiais metais, padidėjo dešimtadaliu – pasiekė 10,8 mln. Eur. Tiesa, šiemet keleivių srautai oro uostuose auga pastebimai santūriau nei ankstesniais laikotarpiais ir sufleruoja nuoseklų, tačiau nuosaikesnio pagreičio įmonės augimą.

„Per pastaruosius kelerius metus keleivių skaičiui oro uostuose sparčiai išaugus, Lietuva beveik priartėjo prie Vakarų Europos šalių vidutinio lygio pagal skrydžių skaičių tenkantį vienam gyventojui, todėl natūralu, kad keleivių skaičius kaip ir aviacinės pajamos šiemet nebeauga taip sparčiai. Mūsų pagrindiniai prioritetai šiuo metu yra neaviacinių pajamų didinimas ir sėkmingas Kauno bei Vilniaus oro uostų rekonstrukcijos vykdymas“, – sako T.Krakauskas.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją