Prieš kurį laiką DELFI lankėsi Jonavoje, kur susitiko su vietos verslininkais ir valdžia.

Nenori dirbti

Domas Urnikis – verslininkas, Jonavoje turintis žvejybos įrankių ir dviračių parduotuves bei nuosavą sporto klubą, pavadinimu „Gekonas“.

Su juo susitikome savivaldybėje, o tik atvykęs vyras jau pasakojo, kad universitete mokėsi termo inžinerijos ir atominės energetikos, o šiandien verslauja ir sau.

„Aš dirbu pagal specialybę savo srityje, o verslą vykdau lygiagrečiai“, – sakė jis.

Nors Domas – žemaitis ir į Jonavą atvyko dėl darbo, šiandien save vadina tikru jonaviečiu ir sako įsimylėjęs šį miestą.

„Tai geografiškai viena patogiausių vietų gyventi, nes viskas pasiekiama labai lengvai ir pats miestas nėra labai mažas“, – gyrė jis.

Jonavos verslininkas Domas Urnikis
Foto: DELFI

Visgi vystant verslą vyras prisipažino susiduriantis su tam tikrais sunkumais ir kaip vieną didžiausių įvardijo darbuotojų paiešką.

„Ji yra labai sudėtinga. Labai mažai nori kas dirbti, net nelyginant atlyginimų. Atrodo, kad nedirbti yra naudingiau nei dirbti. Kiti to atsisako kategoriškai“, – tikino jis ir sakė, kad kalba sukasi tikrai ne apie atlyginimus, kai yra siūlomas minimumas.

„Tiesiog trūksta žmonių intereso“, – sakė jis.

Apie darbuotojų paiešką panašios nuomonės buvo ir jonavietė Sandra Matulevičienė, kuri su vyru Karoliu miestelyje prieš keletą metų įkūrė ekologiškų, sveikų bei natūralių gaminių parduotuvėlę „Gyvasta“.

Ūkininkai savo ūkyje patys augina daržoves, uogas, vaisius, o ant parduotuvės prekystalio dažnai atsiduria ir naminiai kiaušiniai ar net šakočiai, todėl, kaip sakė, pagalba ūkyje jiems dažnai praverstų, tačiau rasti darbuotojų sekasi sunkiai.

Moters teigimu, niekas šiandien nebenori dirbti, o į ūkį ateinantys žmonės sako, kad to daryti jiems tiesiog neapsimoka, mat kam dirbti, jei gali laukti pašalpos, ironizavo ji.

Suvažiuoja iš viso rajono

Mieste įsikūrusi ir įmonė „Aluflam“, kuri užsiima aliuminio langų profilių gamyba.

Kaip DELFI atvykus pasakojo jos pardavimų vadovas Mindaugas Pocius, įmonė yra Danijos bendrovės „Aluflam AS“ padalinys ir didžiąją dalį produkcijos šiandien eksportuoja į užsienį.

Bendrovėje šiuo metu dirba 54 darbuotojai, tačiau ir tie patys, daugiausia, ne vietiniai, o į darbus atvyksta iš visos apskrities.

Jonavos verslininkas Mindaugas Pocius
Foto: DELFI

„Dėl naujų darbuotojų problema yra didžiulė. Mums netrūksta tiktai pagalbinių darbuotojų, jų galima susirasti, tačiau jei ieškosime staklininkų-operatorių, jau prasideda specifika, todėl šie klausimai – opūs. Mums trūksta ir projektų vadovų, tai stengiamės dirbti su studentais.

Kolega Tomas į darbą atvažiuoja iš Zapyškio, montažo vadovas – iš kitos pusės, nuo Kauno. Esame priversti atsivežti darbuotojus iš aplinkinių rajonų. Atvažiuoja iš Ukmergės, iš Kėdainių, iš visos apskrities.

Cecho darbuotojai jau daugiau vietiniai“, – vardijo M. Pocius, tačiau sakė galintis pasigirti, kad darbuotojų kaita beveik nevyksta.

Sinkevičius: galimai tai „paveldėjome“

Viešėdami Jonavoje DELFI susitiko ir su Jonavos rajono savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi. Jis juokavo, kad kai kiti miestai sako esantys Lietuvos viduryje, vietiniai didžiuojasi gyvenantys vidurio centre.

„Mes kartais save pozicionuojame ir kaip 7 minučių miestą.

Tai reiškia, kad iš vienos vietos į kitą tu gali nuvažiuoti per 7 min. Dar keistas niuansas, kad pas mus su taksi važiuoti Jonavoje iš taško A į tašką B, nesvarbu kur, tačiau miesto teritorijoje, visada kainuoja fiksuotą 2 Eur kainą“, – netikėtus faktus bėrė meras.

Jonava, anot jo, nėra jaunų žmonių miestas, o didžioji dalis tik išsilaikę egzaminus kelia sparnus mokytis kitur.

Mindaugas Sinkevičius

„Daugelis turbūt renkasi Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Kai kas, turbūt, važinėja. Užtai daug kas sugrįžta savaitgaliais į Jonavą, pas tėvus. Savaitgalį aktyvumo yra daugiau“, – atvirai sakė jis.

M. Sinkevičius atvirai kalbėjo ir apie nedarbo lygį rajone ir skaičiavo, kad jis čia – didžiausias Kauno regione.

„Ir čia yra tokie kontrastai: pagal vidutinį darbo užmokestį mes atrodome visai neblogai ir visos Lietuvos kontekste, esame TOP dešimtuke. Mūsų vidutinis darbo užmokestis yra apie 860 Eur, bet nedarbo lygis – didžiausias Kauno regione“, – sakė jis.

M. Sinkevičius tokiai situacijai sakė turintis prielaidą ir tai vadino „paveldėtu dalyku“ bei tikino, kad ne visi Užimtumo tarnybos klientai šiandien nori dirbti.

„Prielaida yra tokia, kad ankstyvais Nepriklausomybės metais, kada įvyko pokyčiai tiek valstybėje, tiek žmonių sąmonėje, ne visi žmonės sugebėjo prisitaikyti ir rasti savo vietą tiek darbo prasme, tiek susitvarkyti su savo emocijomis, todėl buvo išaugęs alkoholio vartojimas.

Vedu prie to, kad dalis žmonių, kurie šventė gyvenimą Kaune, šventė tiek, kad prašventė savo turtą ir tada reikėjo kažkur persikelti. O stotelė būdavo tokia: Kaunas – Jonava, o jeigu šventimas vyksta ir toliau – tada jau ir Rukla, todėl mes esame paveldėję šiokį tokį tokių žmonių srautą“, – aiškino jis ir sakė, kad ši teorija nebūtinai teisinga, tačiau tokia yra jo prielaida.

Užimtumo tarnyba: nedarbas šalyje mažėja

Remiantis Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Jonavoje registruotas nedarbas siekė 11,4 proc.

Didžiausias nedarbas visoje Lietuvoje rugpjūčio 1 dieną buvo fiksuotas Zarasų (14,4proc.), Ignalinos (13,3 proc.) rajonų ir Kalvarijos (12,3 proc.) savivaldybėse.

„Aukštą nedarbą lemia ne tik darbo jėgos paklausą viršijanti pasiūla, bet geografinė savivaldybių padėtis: visos aukščiausio nedarbo teritorijos – šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis.

Dėl geografinės padėties šių savivaldybių gyventojams ribotos mobilumo galimybės. Zarasų ir Kalvarijos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis žemiausias šalyje“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Bendrai Lietuvoje šių metų rugpjūčio 1 dieną reistruota 137,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų, o tai yra 1,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Taip pat buvo teigiama, kad darbo neturintys asmenys sudarė 8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, o šalyje tarp visų darbo ieškančių asmenų yra ir 30,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Jais laikomi tie asmenys, kurių amžius yra iki 25 metų, o nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių.

Specialistė sutiko išskirti keletą pagrindinių ilgalaikės bedarbystės priežasčių.

„Viena iš jų – teritorinis pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas, kai didžioji dalis laisvų darbo vietų yra registruojamos didžiuosiuose šalies miestuose, o beveik kas trečias Užimtumo tarnybos klientas yra kaimo gyventojas.

Tarp kaime gyvenančių darbo neturinčių daugiau vyresnio amžiaus asmenų – didesnė dalis nei tarp miestiečių, neturinčių profesinio pasirengimo ir gerokai mažiau turinčių aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį) išsilavinimą.

Dažnai kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos, ypač iš atokesnių vietovių. Nors ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų asmenų išlieka didelė – 22 proc., jų skaičius mažėja“, – sakė M. Jankauskienė.