Jo teigimu, daugelis išankstinių indikatorių, rodančių pramonės ir eksporto tendencijas, nukrito į žemiausią lygį nuo 2009 metų. „Swedbank“ ekonomistai sumažino 2020 metų pasaulio ekonomikos prognozę, tačiau mano, kad išlieka nemaža ir prastesnės situacijos rizika. Vokietijai ekonomistai prognozuoja 0,2 proc. siekiantį augimą – jos ekonomika, kaip ir kai kurių kitų didelių pramoninių valstybių, gali pasinerti į trumpalaikę recesiją.
„Ženklų apie tai, kad pasaulio ekonomikoje ir finansų rinkose įtampa yra didžiausia nuo 2009 metų yra gana daug, ir kai kurie rodikliai atrodo blogiau nei 2008 metų krizės išvakarėse. Kinijos ekonomikos augimas lėčiausias per pastaruosius 30 metų. Matome tai, kad šiuo metu beveik 30 proc. visų pasaulyje išleistų obligacijų prekiaujama su neigiamu pajamingumu – investuotojai taip nerimauja dėl ateities, kad nusprendžia pinigus nukreipti į tokius vertybinius popierius, kad garantuotai gaus neigiamą grąžą, jei juos laikys iki jų išpirkimo“, – žurnalistams antradienį sakė N. Mačiulis.
„Nerimo ženklus galima matyti beveik visur. Ekonomikos neapibrėžtumo lygis pakilęs į aukščiausią lygį, jis nebuvo toks aukštas prieš 10 metų. Viena to priežasčių – besitęsiantis konfliktas tarp JAV ir Kinijos. Tai šaltasis karas, kurio pabaigą šiuo metu sunku įsivaizduoti“, – pridūrė N. Mačiulis.
Pasak jo, šiek tiek stebinanti tendencija yra ta, kad pirmoji ir labiausiai pažeista buvo Vokietijos ekonomika, kuri pastarąjį dešimtmetį buvo ES pažiba.
„Šiuo metu matome, kad Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį šiek tiek traukiasi. Tikėtina, kad trauksis ir trečiąjį. Tai techninė recesija. Tai yra gana didelis Vokietijos pramonės susitraukimas, galimai turėsiantis poveikį kitiems sektoriams“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES be susitarimo kol kas yra labiausiai tikėtinas scenarijus, kitas tikėtina scenarijus – pasitraukimo pratęsimas. Tiesa, ekonomisto manymu, panašu, kad JK bet kokiu atveju pasitrauks iki spalio 31 dienos.
„Baltijos nėra tokios šalys, kurios bus labai pažeidžiamos dėl JK pasitraukimo iš ES. Lietuvos eksportas sudaro mažiau nei 4 proc., importas – 3 proc. Mūsų skaičiavimais, per pramonės prekybą neigiama įtaka Lietuvos ekonomikai bus apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – sakė N. Mačiulis.
Tiesa, Lietuvoje, pasak ekonomisto, nėra nė vieno sektoriaus, kurį pasaulyje įsibėgėjančios tendencijos būtų paveikusios neigiamai.
„Pramonės pasitikėjimo rodiklis šiek tiek sumažėjęs, paslaugų – arti istorinių aukštumų, vartotojų – istorinėse aukštumose. Nerimo kol kas niekas nejaučia. Prieš praėjusią krizę visų sektorių pasitikėjimo rodiklis pradėjo sparčiai mažėti ir gana aiškiai signalizavo apie artėjančias problemas. Labiausiai džiugina, kad Lietuvos eksporto užsakymai visai nesumažėjo. Jie išlieka labai panašaus lygio, koks buvo nuo 2016 metų“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, anot ekonomisto, augo įspūdingais tempais. Tiesa, ateityje jis turėtų augti lėčiau.
„Vidutinis darbo užmokestis įspūdingais tempais augo šiemet Lietuvoje. Po mokesčių jis pirmą pusmetį augo turbūt apie 13 proc. Matome jau yra atlyginimų augimo lėtėjimas ir ypač jis matomas privačiame sektoriuje – 6,3 proc. – tai lėčiausias nuo 2005 metų. Prognozuojame, kad jis lėtės, vidutinis darbo užmokestis augs 5 proc. Viena iš priežasčių – nerimas dėl eksporto augimo ateityje, kita priežastis – šiuo metu atlyginimų ir BVP santykis yra aukščiausio lygio nuo nepriklausomybės atkūrimo“, – sakė N. Mačiulis.
