2018 metais Vilniuje įvesta dvinarė – pastoviosios ir kintamosios dedamųjų – rinkliava.
Šiuo metu pastovioji dalis visoms nekilnojamojo turto (NT) kategorijoms yra vienoda, sudaro 0,1802 euro už kvadratinį metrą per metus. Nuo 2020 metų kiekvienai kategorijai gali būti nustatytas skirtingas pastoviosios dalies dydis. Be to, jis būtų skaičiuojamas už mėnesį, o ne už metus.
Kintamosios dalies dydžiai kiekvienai NT kategorijai skirtingi yra jau šiuo metu. 2020 metais turėtų išaugti kategorijų skaičius – nuo 14 iki 19.
Savivaldybės komitetuose svarstomame nuostatų projekte numatyta, kad gyventojai turės galimybę mokėti už atliekų kilogramus, o ne kv. m skaičių.
Beveik 24 eurais brangiau
60 kv. m buto gyventojas šiemet už atliekų sutvarkymą sumokės 33,94 euro. Pagal naująją tvarką, 2020 metais ši suma išaugtų iki 57,46 euro, t.y. beveik 24 eurais.
150 kv. m individualiame name gyvenanti šeima už atliekų sutvarkymą per metus sumoka 54,87 euro. 2020 metais ši suma išaugtų iki 85,68 euro, t.y. beveik 31 euru.
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas sakė, kad galutiniai kainų pokyčiai gali skirtis nuo tų, kurie numatyti nuostatų projekte.
„Dar sunku pasakyti, kokie bus galutiniai skaičiai. Dabar kaip tik savivaldybės komitetuose tai svarstoma. Dedamojoje yra įvairių eilučių, iš kurių susidarys galutinė rinkliavos kaina. Gali būti taip, kad neliks turimo trūkumo, kuris yra susidaręs per 1,5 metų, – DELFI sakė jis. – Aišku, kad rinkliava gyventojams gali augti. Vien dėl to, kad buvo pravesti konkursai vežėjams ir ten kainos už atliekų išvežimą yra padidėjusios.“
Daugiau kategorijų
Pagal dabartinį projektą, atliekų sutvarkymas labiausiai brangtų prekybos NT kategorijai – 89 proc., maitinimo – 80 proc., prekybinės paskirties patalpų, esančių degalinių teritorijose – 70 proc.
65 proc. brangiau tektų mokėti viešbučių valdytojams, 60 proc. – paslaugų tiekėjams. Gydymo ir administracinei NT kategorijoms rinkliavas numatoma padidinti 52 proc., religinei – 24 proc., garažų – 23 proc., sodų – 14 proc.
Kai kurios NT kategorijos išskirstomos. Pavyzdžiui, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo tampa trimis skirtingomis, o mokslo, kultūros ir švietimo, sporto ir poilsio padalijamos į dvi.
Individualių namų savininkams dar turėtų atsirasti galimybė mokėti už kassavaitinį aptarnavimą.
„Po metų naujos sistemos operavimo yra pamatyti kai kur trūkumai, kai kur spragos. Dabar tai koreguojama“, – pokyčius komentavo V. Benkunskas.
Vicemeras aiškino, kad nauja tvarka siekiama, jog atliekų sistema veiktų tvariai.
Galimybė mokėti už kilogramą
Nuostatuose dar atsirado galimybė visų NT kategorijų atliekų turėtojams mokėti ne pagal kvadratūrą, bet pagal svorį.
Šiuo metu numatytas 0,0558 euro už kilogramą įkainis, kuris būtų mokamas kaip kintamoji rinkliavos dalis.
„Siekiame pereiti prie tikslaus kilograminio principo, kai atliekų turėtojas mokėtų ne už kv. m, bet už kg, kurie yra atiduodami sutvarkymui. Čia viskas aišku, kai turime individualių namų valdas su konteineriais. Šiukšliavežis pasveria atliekų kiekį ir ta kintamoji dalis yra skaičiuojama nuo kilogramų.
Turime ir daugiabučius, kuriems priskirti konteineriai. Jei kaimynai tarpusavyje susitaria, kad jie juos užrakina ir yra įsitikinę, kad į jų konteinerius mes tik to gyvenamojo namo gyventojai, jie proporcingai atliekų sutvarkymo kintamąją dalį pasidalina.
Dar likusi dalis nuo kvadratūros, kai turime daugiabučių kvartalus su atviromis atliekų aikštelėmis ir ten sunku paskaičiuoti, kiek konkretus butas išmeta atliekų“, – DELFI aiškino V. Benkunskas.
Konservatorius dėstė, kad ilgainiui turėtų būti žinoma, kiek kg atliekų yra kiekviename konteineryje. „Tai ir atliekų kultūros klausimas, bet taip įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, – sakė jis.
Galėtų imtis „Grinda“
Aiškėjant, kad atliekų surinkimas gali smarkiai brangti, kai kurie politikai pasiūlė šią veiklą perimti savivaldybės įmonei „Grinda“. Anksčiau skelbta, kad tam reikėtų įsigyti apie 30 šiukšliavežių.
„Grindos“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius DELFI nurodė, kad kol kas ši galimybė įmonėje nesvarstoma.
„Jūsų minimi klausimai yra įmonės valdybos kompetencijoje, kurie dar nėra apsvarstyti, todėl nuo platesnių komentarų susilaikysime“, – sakė jis.
V. Benkunskas sakė, kad šiuo metu „Grinda“ negali perimti atliekų surinkimo, nes savivaldybė yra pasirašiusi 7 metų sutartis su privačioms įmonėms.
„Jei galėtume viską pradėti nuo tuščio lapo, mano nuomone, tikrai šią paslaugą turėtų teikti savivaldybės įmonė. Deja, dabar turime situaciją, kai pasirašytos sutartys su privačiomis įmonėmis. Turime jų laikytis“, – sakė jis.
Vilniaus mieste veikia trys komunalinių atliekų vežėjai: „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“. Pastaroji aptarnauja centrinę miesto dalį (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijas, pietines Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinę Vilkpėdės seniūnijos dalį), tačiau artimiausiu metu turėtų pasitraukti.
„Dabar didžiausias iššūkis – jei teismų sprendimai nebus kitokie, gruodį Senamiesčio zonoje keisis vežėjas, – sakė V. Benkunskas. – Čia ir tvarkos klausimas, kur turime pasistengti ir patobulėti.“
Vilniuje iš viso yra penkios atliekų surinkimo ir vežimo (priežiūros) zonos. 1-oji – šiaurinė miesto dalis (Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys. 2-oji zona – rytinė miesto dalis (Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis). 3-oji zona – pietinė miesto dalis (Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis). 4-oji zona – vakarinė miesto dalis (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos). 5-oji – jau minėta centrinė miesto dalis.
„Ecoservice“ aptarnauja 1, 2 ir 4 zonas, o „Ekonovus“ – 3-ąją.
Pagal dabar galiojančią tvarką, mišrių komunalinių atliekų konteineriai ištuštinami ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.
Su atliekų surinkimo grafikais galima susipažinti savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ tinklapyje. Ten pat galima rasti ir vietinės rinkliavos skaičiuoklę.
