Savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas moka tie gyventojai, kurie nedirba pagal darbo sutartį ir nėra apdrausti valstybės lėšomis. Tokių gyventojų Lietuvoje – 615 tūkst. Minimali PSD įmoka siekia 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA), šiais 2019 metais ši įmoka sudaro 38,74 Eur ir ją gyventojai turi sumokėti iki einamojo mėnesio pabaigos. Tačiau šią privalomą įmoką sumoka ne visi. „Sodra“ skaičiuoja šimtus tūkstančius skolininkų, o bendra skola didėja.
„Sodros“ Komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis nurodo, kad šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, daugiau nei 3 eurus skolingi buvo 252 tūkst. gyventojų (2018 m. – 249 tūkst.), o bendra PSD skola šių metų pradžioje siekė 125 mln. eurų.
Palyginimui, PSD skola 2017 metų pradžioje siekė 77,7 mln. eurų, o 2018 metų pradžioje – 100,2 mln. eurų.
„Nors bendra PSD skola „Sodrai“ didėja, pačių skolininkų skaičius keičiasi neženkliai. Kiekvieną mėnesį atsiranda gyventojų, kurie tampa skolingi PSD, bet taip pat dalis skolingų gyventojų patys sumoka įmokas ar įvykdomi „Sodros“ pateikti mokėjimo nurodymai.
Jeigu kalbėtume apie ilgalaikius skolininkus tai tipiška, kad tokių skolininkų, kurių didelė dalis greičiausiai yra išvykę iš Lietuvos, skaičius yra maždaug stabilus o jų skola didėja kiekvieną mėnesį, tačiau „Sodros“ pranešimai jų nepasiekia, taip pat dažnai mokėjimų nurodymai nėra įvykdomi“, – pasakoja S. Jarmalis.
Didėjant MMA, didėja ir turima sumokėti PSD įmoka, tačiau S. Jarmalio teigimu, „Sodra“ nepastebi, kad tai turėtų įtakos pačiam skolininkų skaičiui.
Skaičiuojama, kad didžiausias skolas turi tie gyventojai, kurie nė karto nemokėjo įmokų nuo 2016 metų pradžios, kai „Sodra“ perėmė PSD įmokų administravimą.
„Kiekvieno jų skola už šį laikotarpį viršija 1400 eurų ir kiekvieną mėnesį paauga. Tokią sumą „Sodrai“ yra skolingi 36 700 gyventojų. Jų bendra skola viršija 50 mln. eurų“, – informuoja S. Jarmalis.
Skolininko portretas – nuo emigrantų iki baigusių mokslus
Iš 252 tūkst. PSD skolininkų, dalis yra išvykusiųjų į užsienį, tačiau nedeklaravę savo išvykimo.
„Jeigu gyventojas legaliai dirba svečioje šalyje, tikėtina, kad visos socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos, kurios toje šalyje privalomos, yra mokamos.
Bėda ta, jeigu žmogus nėra deklaravęs išvykimo nustatyta tvarka, „Sodra“ neturi informacijos, kurioje šalyje jis yra ir ar jis toje šalyje draudžiamas sveikatos draudimu.
Nuo 2016 metų „Sodra“ pagal pateiktus dokumentus nustatė galėjimo nemokėti PSD įmokų laikotarpius 77 tūkst. asmenų. Iš jų maždaug 15 tūkst. gyventojų jų sumokėtos ar nuskaičiuotos įmokos buvo grąžintos dėl to, kad jie buvo draudžiami sveikatos draudimu kitoje ES šalyje ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus“, – komentuoja „Sodros“ atstovas.
Jeigu vis dėlto užsienyje dirbančiam buvo priskaičiuotos PSD įmokos, toks žmogus gali pateikti šalies, kurioje dirbo, kompetentingos institucijos pažymą, kad mokesčiai buvo mokami ten. Tuomet Lietuvoje skolos sumokėti nereikia.
Kita dalis skolininkų, kaip nurodo S. Jarmalis, yra gyventojai, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau neturi samdomo darbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nestudijuoja ir nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis.
„Skolos dažniausiai susidaro, kai žmogus pakeičia savo darbo statusą – palieka darbovietę Lietuvoje, išvyksta dirbti į užsienį, baigia studijas. Todėl gyventojams yra svarbu žinoti, kokiais atvejais jie turi prievolę mokėti PSD įmokas savarankiškai.
Tipiškiausias to atvejis, kai žmogus, bent visą kalendorinį mėnesį nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nesimoko, bet ir išvykimo nedeklaruoja. Dalis šių gyventojų, pavyzdžiui, auginantys vaikus, patenka tarp tų, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, bet kiti turi įmokas sumokėti savarankiškai.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus darbo neteko liepą, tą mėnesį jis PSD dar yra draudžiamas. Jeigu gyventojas iki rugpjūčio pabaigos darbą susiras arba kreipsis į Užimtumo tarnybą, PSD skola nesusidarys. Bet jeigu gyventojas nesikreiptų į Užimtumo tarnybą, o darbą susirastų tik rugsėjo pradžioje – už rugpjūtį turėtų sumokėti PSD įmoką savarankiškai“, – paaiškina S. Jarmalis.
Mokslus šiais metais baigusiems moksleiviams ir studentams ypač aktualu prisiminti, kad sveikatos draudimu jie draudžiami tik iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Suklusti turėtų ir tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, o taip pat jei mokslo metai prasideda ne nuo rugsėjo mėnesio.
„Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – jam pačia įmokų mokėti nereikia. Tačiau jeigu ne, verta pasidomėti ar neatsirado prievolė mokėti PSD. Mat nesumokėjus įmokos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.
Daug jaunuolių išvyksta studijuoti ir į užsienį. Tokiu atveju svarbu Valstybinei ligonių kasai pateikti tos aukštosios mokyklos originalią pažymą apie studijas. Tokią pažymą reikia teikti kiekvienais metais. Nepateikus pažymos gali būti priskaičiuojamos PSD įmokos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose studijos prasideda ne rugsėjį, o spalį. Tokiu atveju už rugsėjį PSD įmoką gali tekti sumokėti“, – DELFI komentuoja S. Jarmalis.
Gresia išieškojimai
„Sodros“ atstovo teigimu, gyventojai asmeninėmis žinutėmis yra informuojami kiekvieną mėnesį, kad nepamirštų susimokėti PSD įmokų.
Tiesa, apie tai, kad gyventojas turi susimokėti, jam pranešama per jo asmeninę paskyrą „Sodros“ puslapyje. Elektroninį laišką jis gauna tuo atveju, jei jį iš viso yra nurodęs „Sodrai“.
Kadangi kai kuriems gyventojams prievolė PSD mokėti atsiranda pirmą kartą, gali būti, kad dalis jų net nežino apie tokią tvarką, sako S. Jarmalis ir ragina prisijungus prie savo paskyros peržiūrėti žinutes bei nurodyti savo elektroninio pašto adresą.
„Jeigu gyventojas įmokos nesumoka, kitą mėnesį „Sodra“ jam primena apie susidariusią skolą ir pasekmes – nutrūkusį sveikatos draudimą bei paragina įmoką sumokėti.
Po kurio laiko gyventojui siunčiamas įspėjimas, jog „Sodra“ gali imtis veiksmų įmoką nuskaičiuoti“, – apie „Sodros“ veiksmus pasakoja S. Jarmalis.
Delspinigiai už PSD įmokų nemokėjimą nesiskaičiuoja, tačiau kol suma nepadengta, gyventojui neteikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Galiausiai, nesumokant skolų, imamasi ir išieškojimo.
Pernai per visus metus „Sodra“ iš gyventojų, kurie PSD įmokas turi mokėti savarankiškai, surinko 26 mln. eurų, iš jų išieškota 13,8 mln. eurų.
Šiemet per pirmąjį šių metų pusmetį surinkta 18 mln. eurų, iš jų išieškota 10 mln. eurų.
Karbauskis su institucijų vadovais aptars PSD amnestiją emigrantams
Naujienų agentūra BNS trečiadienį rašė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis susitinka su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi dėl privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų amnestijos.
„Šiandien aiškiai matoma situacija, jog turimų priemonių nepakanka, emigrantų skolos ir toliau didėja, todėl susitikimo metu turėsime ieškoti sprendimų, grįšime prie teisėkūros iniciatyvų ir galimybių įstatymų pataisomis spręsti šį klausimą“, – pranešime teigė R. Karbauskis.
R. Karbauskis dar pernai spalį įregistravo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma asmenis, PSD mokančius kitose valstybėse, laikyti išvykusiais iš Lietuvos.
Taip pat siūlyta išvykusiais laikyti asmenis, pateikusius galutinai iš Lietuvos išvykstančio mokesčio mokėtojo deklaraciją, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Vyriausybė projektui nepritarė.
