Trečiadienį paaiškėjo, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, susitraukė 0,1 proc. Anksčiau skelbta, kad šalies pramonės produkcija birželį mažėjo 5,2 proc., tad recesijos baiminamasi jau kurį laiką.
Daugelio ekonomistų manymu, pagrindinės neigiamos perspektyvos priežastys yra JAV ir Kinijos prekybinis konfliktas ir su „Brexit“ susijęs netikrumas.
Bloga nuojauta įsitvirtino ir JAV bei Jungtinės Karalystės obligacijų rinkose. Šią savaitę šalių 2 metų trukmės vertybinių popierių pajamingumas tapo didesniu už 10 metų.
Tai nėra normalu. Paprastai ilgo laikotarpio obligacijos turi didesnes palūkanas, nei trumpo laikotarpio. Įvykusi inversija rodo, kad investuotojai tikisi smarkaus centrinių bankų palūkanų normų sumažėjimo ateityje, o taip būna artinantis recesijai.
Per pastaruosius 50 metų šį signalą visuomet (išskyrus vieną kartą) lydėjo ekonomikos susitraukimas Amerikoje.
Lengvai laimimas karas
Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – prekybos karas rugpjūtį įžengė į naują etapą. Iš pradžių Kinija parodė, kad ketina dirbtinai mažinti savo valiutos vertę. Pirmą kartą per ilgiau nei dešimtmetį už vieną dolerį buvo galima nusipirkti daugiau nei 7 juanius.
Praeityje Kinija specialiai mažino savo valiutos vertę tam, kad padėtų savo eksportuotojams. Jei tas pats kiekis dolerių leidžia įsigyti didesnį kiekį kiniškų prekių, tada jas JAV parduotuvėse galima parduoti pigiau.
Prezidento Donaldo Trumpo administracijai vertinant, kad Kinija gali grįžti prie buvusios praktikos, šalis įvardinta kaip valiutos manipuliatorė.
„Bloomberg“ autorius Noah Smithas pastebi, kad jau ilgiau nei metus besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos karas dabar gali tapti ir valiutų karu, kuris pakenks abiem valstybėms.
„Labai didelis juanio nuvertėjimas reikštų, kad taptų brangu importuoti maisto produktus, energija ir gamybines medžiagas. Taigi, Kinija negali sau to leisti“, – pastebi jis.
„The Washington Post“ apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas primena, kad D. Trumpas anksčiau sakė, jog prekybos karai yra lengvai laimimi.
„Tačiau taip nėra. Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos šiuo metu virsta kažkuo didesniu ir labiau grėsmingu. Tai nebe tik prekybos karas, bet platesnis ir pavojingesnis ekonominis mūšis, kuriame vienas kitą norima sužeisti kuo labiau“, – savo skiltyje rašo jis.
R. J. Samuelsonas taip pat primena, kad Kinija juaniu manipuliuoti pradėjo po to, kai D. Trumpas pagrasino įvesti dar didesniu muitus jos prekėms. JAV prezidentas buvo nurodęs nuo rugsėjo 1 dienos taikyti 10 proc. tarifus 300 mlrd. dolerių vertės eksportui iš Kinijos (šiuo metu jau galioja 25 proc. tarifas 250 mlrd. vertės eksportui iš Kinijos).
Tačiau rugpjūčio 14 dieną D. Trumpas atsitraukė ir naujų muitų įvedimą nukėlė iki Kalėdų. Tokia jo dovana pirkėjams Amerikoje, nors anksčiau ne kartą sakyta, kad už naujus tarifus susimoka Kinija, o ne JAV pirkėjai.
„The New York Times“ apžvalgininkas Paulas Krugmanas pastebi, kad D. Trumpo neatspėjamumas ypač kenkia investiciniam klimatui JAV.
„Žmonės dažnai galvoja, kad ekonominis netikrumas reiškia, kad tikimybė, jog atsitiks kažkas blogo yra didesnė.
Ne, iš tiesų netikrumas reiškia, kad lūkesčių vidurkis yra blogesnis (t.y. daugiau žmonių ateitį vertina pesimistiškiau), o tai gali turėti labai neigiamų pasekmių, ypač investicijoms“, – pastebi jis.
Ką daryti
Nuo eksporto priklausomą Lietuvos ekonomiką pokyčiai didžiosiose pasaulio ekonomikose paveikia smarkiai. Tačiau pajamų sumažėjimui arba darbo netekimui galima pasiruošti.
Lietuvos bankas pateikia tokias ketines asmeninių finansų valdymo taisykles: (1) išlaidos turi būti mažesnės už pajamas; (2) būtinos santaupos įvairiems nenumatytiems atvejams; (3) būsimoms didelėms išlaidoms reikia ruoštis iš anksto (pavyzdžiui, pensija, vaikų mokslai ir pan.); (4) skolintis reikia atsakingai.
„Asmeninis biudžetas – tai pajamų ir išlaidų planas. Turint tokį planą, galima kontroliuoti padėtį – žinoti, ką galima sau leisti, o ko ne, išvengti nereikalingų išlaidų, įgyvendinti finansinius tikslus ir pasinaudoti atsiradusiomis progomis“, – rašoma centrinio banko tinklapyje.
Taip pat patariama sukaupti atsargų įvairiems nenumatytiems atvejams, kitaip tariant, juodai dienai.
„Tokios santaupos turėtų būti lengvai prieinamos (tai gali būti indėlis, banko sąskaita ar pan.) ir naudojamos tik tada, kai nutinka rimta bėda, pavyzdžiui, netekus darbo, reikšmingai sumažėjus pajamoms ar pan.
Suma, kurią rekomenduojama sukaupti nenumatytiems atvejams, priklauso nuo: pajamų ir įprastinių išlaidų; asmeninės situacijos (ar yra kitų pajamų šaltinių, skolų, išlaikytinių); ekonominės aplinkos (kokia padėtis darbo rinkoje, kaip keičiasi kainos, ar būtų sudėtinga ir kiek kainuotų pasiskolinti).
Jei esate tikri dėl būsimų pajamų, turite kelis pajamų šaltinius (šeimoje dirba keli asmenys), prireikus galite pasiskolinti iš artimųjų, užtenka 3–6 mėnesių pajamų atsargos“, – pataria Lietuvos bankas.
Tačiau jei yra didelė tikimybė ilgam netekti pajamų, šeimoje dirba tik vienas asmuo, jei užklupus bėdai nebūtų iš kur pasiskolinti ar didelę dalį išlaidų sudaro tokios išlaidos, kurių negalima sumažinti (yra išlaikytinių, reikia mokėti paskolų įmokas), atsargų reikia turėti daugiau – prireiks 6–12 mėnesių pajamų sumos.
Jei pajamos itin nepastovios, yra didžiulė rizika prarasti darbą ir ilgai negauti naujo, verta pagalvoti apie tokias santaupas, iš kurių būtų galima pragyventi mažiausiai metus.
