Premjeras yra teigęs, kad nuo 2020 metų sausio bus įvestas taršių automobilių mokestis.
„Tie automobiliai, kurie šalyje jau yra eksploatuojami, jiems jokių papildomų mokesčių daryti neplanuojama. Kas nori eksploatuoti taršų automobilį ir Lietuvą matyti kaip senų automobilių stotelę, taip, reikės susimokėti ar registracijos mokestį, ar rinkliavą, dar galutinio sprendimo nėra, bet jis bus įgyvendintas kartu su visu paketu kalbant apie biudžetą“, – sakė S.Skvernelis.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad mokesčio kol kas nereikia, nes jis padidintų socialinę atskirtį.
„Automobilių mokestis, kuris yra priklausomas nuo anglies dioksido emisijos, daugelyje Europos valstybių egzistuoja, tačiau jau ne kartą esu sakęs, kad šiandien paimti mokiniškai, vadovėliškai ir pamėginti perkelti tuos automobilių mokesčius, kurie egzistuoja Vakaruose, į Lietuvos dirvą būtų ne tiktai socialiai nejautru, bet tiesiog pavojinga, kadangi turbūt didžiausią mokesčių naštą sumokėtų tie žmonės, kurie važiuoja blogiausiais automobiliais, ir ne dėl to, kad yra, atsiprašau, mazochistai, o dėl to, kad neturi pakankamai pajamų“, – interviu LRT antradienio vakarą sakė G. Nausėda.
Jis teigė manantis, kad reikėtų pradėti nuo prabangos – tai yra variklio darbinio tūrio – apmokestinimo su labai nedideliu aplinkosaugos – anglies dioksido išmetimo – elementu.
Mačiulis: ar „socialiai jautru“ yra ignoruoti žmonių sveikatos problemas?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo nuomone dėl automobilio mokesčio. Anot jo, prezidento išsakyta nuomonė gal ir „populiari, bet labai klaidinga ir net neatsakinga“.
Jis įvardijo keturis punktus, kodėl turėtume apmokestinti automobilius.
„1. Automobilius mes turime apmokestinti ne dėl to, kad per gerai gyvenam ar norisi papildyti valstybės biudžetą, o todėl, kad nevykdome tarptautinių įsipareigojimų sumažinti taršą. Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 9 proc. lyginant su 2005 metais, tačiau kol kas jos visai nesumažėjo, o net išaugo 30 proc! Ir net 57 proc. viso CO2 išmeta keleiviniai automobiliai. Neįvykdžius šių įsipareigojimų, iš valstybės biudžeto gali tekti sumokėti baudas siekiančias iki 50 mln. eurų. Vietoj to, kad šios lėšos būtų panaudotos socialiniai atskirčiai mažinti. Ar tai būtų “socialiai jautru”?
2. Akcizai ir taršos mokesčiai turi būti taikomi visiems – jų tikslas ir yra sumažinti vartojimą prekių, kurios kenkia pačiam žmogui ir arba aplinkai bei aplinkiniams. Vakarietiškus akcizus alkoholiui ir cigaretėms nepriklausomai nuo pajamų moka visi šias prekes vartojantys asmenys, taip pat turi būti ir su aplinkos tarša. Jei apmokestinam tik prabangius automobilius, tai nei taršos, nei baudų nesumažins. Net jei manome, kad tokie mokesčiai būtų „socialiai jautrūs“.
3. Jei nerūpi planetos ateitis ir ką paliksime savo vaikams, galime pagalvoti apie savo kiemą. Greta gresiančių baudų, mes turime užterštą orą, kuriuo kvėpuojame kiekvieną dieną. Eurostat duomenimis Lietuvos miestuose kietųjų dalelių kiekis (23 miligramai kubiniame metre) yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir dvigubai didesnis nei Estijoje (10 miligramų). Ir Latvijoje, ir Estijoje jų kiekis ore pastarąjį penkmetį mažėjo, pas mus – ne. Kietųjų dalelių daugiausiai išmeta dyzeliniai automobiliai, bet prie to, žinoma, prisideda ir miestuose malkomis šildomi namai (kurioms, beje, nuo šiemet pritaikyta PVM lengvata).
4. Kokios tų kietųjų dalelių pasekmės? Pastarąjį dešimtmetį didėja kvėpavimo sistemos ligų skaičius, vien susirgimų astma išaugo daugiau nei 50 proc. (nors rūkančiųjų skaičius nuolat mažėja). Ar „socialiai jautru“ yra ignoruoti žmonių sveikatos problemas, kurioms galime užkirsti kelią?“, – socialiniame tinkle rašė N. Mačiulis.
