Vidurvasarį, palyginti su birželiu, darbo jėgos paklausa augo beveik 10 proc. – darbdaviai per mėnesį įregistravo 32,7 tūkst. tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 23,7 tūkst. naujų. Darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, virėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, dažytojai, statybininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Labiausiai augo slaugos specialistų, dailidžių ir stalių, barmenų bei jaunesniųjų socialinių darbuotojų poreikis.
Per mėnesį 4 proc. daugėjo įsitvirtinusių darbo rinkoje žmonių – Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant 13,8 tūkst. asmenų, iš jų 12,2 tūkst. neterminuotai. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį fiksuotas Klaipėdos (6 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,2 proc.).
Gali kilti kainos
Laidoje „DELFI diena“ „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikino, kad dabar situacija yra tokia, kad dėl darbuotojų trūkumo kils statybos kainos.
„Žinoma. Statistika rodo, ir realiai gyvenime akivaizdu, kad statybų sektoriuje darbuotojų trūksta ypatingai. Deja, kol kas negalime užpildyti pilnai to trūkumo įsiveždami darbuotojus. Situacija rinkoje yra tokia, kad jeigu ir toliau bus tokia nesubalansuota darbo rinka, tai natūralu, kad statybos kaštai, kainos kils į viršų“, – DELFI kalbėjo verslininkas.
Jis taip pat pabrėžia, kad lengviausia išeitis ieškant darbuotojų – žmonių paieška užsienio šalyse. Tiesa, per mėnesį 4 proc. daugėjo įsitvirtinusių darbo rinkoje žmonių – Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant 13,8 tūkst. asmenų, iš jų 12,2 tūkst. neterminuotai. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį fiksuotas Klaipėdos (6 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,2 proc.).
„Poreikis darbuotojų šiandien yra ženkliai didesnis nei jų turime rinkoje. Nors Lietuvoje turime daugiau kaip 130 tūkst. bedarbių, norinčių dirbti statyboje – nėra arba labai trūksta. Sprendžiant šią problemą pati lengviausia išeitis – atsivežti darbuotojus iš gretimų šalių tol, kol mes nesudominsime vietinių gyventojų eiti ir dirbti statyboje“, – sako A.Avulis.
Daugiausia darbuotojų iš Baltarusijos
Verslininko teigimu, daugiausia darbuotojų atvyksta iš Baltarusijos. „Dažniausiai iš Baltarusijos, taip pat Ukrainos. Pasitaiko ir iš Gruzijos, Moldavijos, bet rimčiausia darbo jėgos tiekėja yra Baltarusija“, – sakė A.Avulis.
„Situacija tokia, kad kitos išeities neturime ir darbo jėgą turime atsivežti iš užsienio“, – taip pat pridūrė A.Avulis.
Laidoje jis paminėjo ir tai, kad didžiausią smūgį statybų sektorius darbuotojų atžvilgiu patyrė prieš penkerius metus.
„Pirma banga buvo maždaug prieš penkerius metus, kai didžioji dalis kvalifikuotų statybininkų išvažiavo dirbti į Airiją, vėliau į Norvegiją, į kitas Skandinavijos šalis. Judėjimas Europos Sąjungos šalyse yra labai paprastas. Be to, turime geras avialinijas, kurios veža būtent ten, kur reikia darbo jėgos, yra pigūs bilietai.
Taigi prieš penkerius metus patyrėme pirmąjį labai didelį smūgį, nes tose šalyse statybų kainos ten yra 2-3 kartus aukštesnės, todėl darbininkai ten gali daugiau uždirbti, o dabar ta pusiausvyra yra subalansuota, bet didėja darbų apimtys, norima vis daugiau statyti namų, biurų, pastatų, poreikis yra, bet darbo jėgos trūkumas yra labai ženklus“, – aiškino verslininkas.
Tarp Ukrainos ir Lietuvos – didelis atlyginimų skirtumas
Užsieniečių įdarbinimo bendrovės „Vienas, du, trys“ vadovė Kristina Bliakevičiūtė taip pat tikino, kad daugiausia darbuotojų atsivežama iš Ukrainos ir Baltarusijos.
„Pagrindinis srautas yra iš Ukrainos ir Baltarusijos. Tačiau šiandien iš Ukrainos taip pat jau pradeda trūkti darbuotojų. Kaip viena iš alternatyvų atsiranda ir kitos trečiosios šalys, tokios kaip Uzbekistanas. (…) Atlyginimų skirtumas tarp Lietuvos ir Ukrainos yra tikrai ženklus. Ukrainos ekonomika neina taip į viršų kaip Lietuvos ekonomika, nors darbų apimtys Ukrainoje yra kelis kartus didesnės, bet norinčių dirbti Ukrainoje statybose yra ženkliai daugiau“, – kalbėjo K.Bliakevičiūtė.
Pasiteiravus, kodėl užsieniečiai atvyksta dirbti į Lietuvą, specialistė paminėjo ne tik mentalitetą, bet ir tendenciją Lietuvoje steigti įmones.
„Taip pat svarbu ir tai, kad yra artimas mentalitetas, daug žmonių, kalbančių rusiškai. Pastebima ir tokia tendencija, kad žmogus, kuris atvažiuoja dirbti statybose, neužilgo pradeda kurti įmonę ir jau kuria pats savo verslą. Visos sąlygos tam Lietuvoje yra palankios“, – aiškino moteris.
Žmonių trūksta ne tik statybose
K.Bliakevičiūtės teigimu, daugiausia žmonių trūksta būtent statybos sektoriuje.
„Pirmiausia – statybų sektorius, taip pat ženklus trūkumas viešojo maitinimo srityje, ieškomi virėjai, barmenai. Atvažiuoja dirbti virėjais iš tų pačių šalių, bet pasitaiko atvykstančiųjų ir iš egzotinių šalių, pavyzdžiui, Šri Lanka. Tikrai matome tokią tendenciją“, – sakė ji.
Bendrovės vadovės teigimu, užsieniečio įdarbinimas kainuoja maždaug tūkstantį eurų.
„Tai nėra pigu, nėra pigus malonumas darbdaviui. Bendrai, jeigu kalbėtume apie kainą, ji susideda iš kelių aspektų. Tai dokumentų paruošimas, rinkliavos, dokumentų vertimas, draudimas ir pan. išlaidos. Galima sakyti, kad suma siekia iki tūkstančio už vieną darbuotoją. Paprastai tuomet jis gali dirbti metus laiko, bet yra galimybė pratęsti. Pirmus metus dažniausiai dirba su nacionaline darbo viza, antrus metus jau ruošiamas leidimas laikinai gyventi“, – aiškino K.Bliakevičiūtė.
Mieliau samdytų žmones iš Lietuvos
Verslininkas A.Avulis taip pat tikino, kad kartais darbo jėgos paieškos užsienyje prilygsta paskutinės vilties galimybei. Verslininkas aiškina, kad daug mieliau į savo įmonę samdytų žmones iš Lietuvos.
„Reikia dirbti, reikia kurti verslą. Jeigu nėra darbo jėgos, reikia kažkaip daryti tą verslą, bet man būtų ženkliai maloniau dirbti su Lietuvoje gimusiais ir Lietuvos piliečiais, nuoširdžiai sakau, nes net mentaliteto klausimas svarbus. Kaip bebūtų, yra daug spekuliacijų, kad mes samdome tuos žmones, neva mokame mažesnius atlyginimus, bet tai yra netiesa“, – DELFI kalbėjo jis.
„CVonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pabrėžė, kad daugelyje sričių šiuo metu darbdavys gali patirti problemų, ieškodamas darbuotojų.
„Konkrečiai darbo skelbimuose to nenurodo, bet mes matome, kaip darbdaviai kreipiasi į mus ir klausia, ar yra konkrečios profesijos kompetencijų žmonių, o mes pasakome realybę, kokia ji yra. Realybė yra tokia, kad tai bus sunku, pasakome, kokios galimos alternatyvos, kiek gali užtrukti procesai. Yra tam tikros sritys, kur mes tikrai žinome, kad darbdavys susidurs su tam tikromis problemomis.
Pavyzdžiui, transporto, prekybos srityje, gamybos srityje, paslaugų sferos – daug sričių, kur darbdaviams nėra taip paprasta surasti vietinį darbuotoją. Žinoma, kai kurios įmonės prekyboje automatizuoja kai kuriuos procesus spręsdamos tą darbuotojų trūkumą. Įmonės tiesiog pradeda ieškoti tam tikrų sprendimų ir žmonės iš trečiųjų šalių yra vienas iš tų sprendimų ir galimų alternatyvų. Galime pasakyti, kad visos sritys susiduria su problemomis ieškant tinkamų darbuotojų“, – aiškino R.Karavaitienė.
Avulis turi idėją
Verslininko A.Avulio nuomone, darbuotojų paieška – struktūrinė problema.
„Jeigu žiūrėtume truputį giliau į šią nedarbo problemą Lietuvoje, ji yra struktūrinė. Tai reiškia, kad didžioji dalis žmonių, kurie neturi darbo, yra mažuose miesteliuose arba kaimeliuose ir tie žmonės yra pakankamai sėslūs. Jie nelabai nori kažkur važiuoti, jie labiau norėtų, kad jo kaimelyje kas nors kurtų tas darbo vietas. Tokiems verslininkams kaip aš, investuotojams, visada įdomiau kuo didesnis miestas. Jeigu mes norime kažką kurti, daryti būtent tame miestelyje, tai turi būti vartojama“, – sakė jis.
Verslininkas pabrėžė, kad yra galimybė padėti kai kuriems lietuviams, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, pavyzdžiui, valstybė galėtų kompensuoti jų kelionės į darbą išlaidas.
„Valstybė tiesiog galėtų padėti tiems žmonėms. Būtų gerai, kad mes galėtume kompensuoti jų atvažiavimo į darbą išlaidas. Tai būtų ženkliai mažiau nei mokėti jiems tas bedarbio pašalpas mėnesių mėnesiais ar metais, kad tas žmogus nenumirtų, bet mes galėtume sukompensuoti išlaidas į darbą“, – mano A.Avulis.
Pasiteiravus, ar darbuotojai iš užsienio šalių gauna mažesnius atlyginimus, K.Bliakevičiūtė tikino, kad taip tikrai nėra.
„Ne. Čia galbūt buvo prieš kelerius metus, kai nebuvo tokios paklausos. Šiandien yra tokia tendencija, kad užsieniečiai, pavyzdžiui, ukrainiečių atlyginimai yra tokie patys kaip lietuvių. Tik jie dirba daug produktyviau, jie atvažiuoja čia ir yra suinteresuoti dirbti, sutinka dirbti viršvalandžius, net ir šeštadieniais“, – kalbėjo ji.
Ieškoma ir kvalifikuotų darbuotojų
R.Karavaitienės teigimu, šiuo metu ieškoma darbuotojų užsienyje ne tik į nekvalifikuotas sritis, bet, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje darbuotojų trūkumas taip pat yra labai didelis.
„Net ir rimtų, kvalifikuotų specialistų jau pradedama ieškoti Ukrainoje. Kai publikuojame darbo skelbimus, kuriuose ieškome informacinių technologijų specialistų, tai paieškos gali užsitęsti net ir kelis mėnesius“, – kalbėjo specialistė.
Tuo tarpu A.Avulis pastebėjo ir dar vieną užsieniečių įdarbinimo aspektą – jų pragyvenimo išlaidos dažniausiai yra apmokamos.
„Norėčiau patikslinti, kad kai atvažiuoja ukrainiečiai arba baltarusiai, jie pirmiausia gauna gyvenimą. Įmonės jiems padengia nakvynės, apgyvendinimo išlaidas, padengiamas maitinimas, kelionės išlaidos. Žinoma, kažkas galbūt gali pastebėti, kad tam ukrainiečiui į sąskaitą įkrito gal 100 eurų mažiau nei lietuviui, bet sudėjus visas dedamąsias, aš galiu pasakyti, kad daug labiau norėčiau, kad pas mane kompanijoje dirbtų lietuviai, o ne baltarusiai ar ukrainiečiai“, – tikino verslininkas.
Sunku rasti darbuotojus net už 1500 eurų
Anot jo, žmonės šiuo metu yra daug ambicingesni, todėl nedaug yra projektų vadovų, kurie norėtų dirbti už 1500 eurų atlyginimą per mėnesį.
„Jeigu projektų ar statybos vadovui pasiūlai 1500 eurų atlyginimą į rankas, dar vieną kitą gali surasti tokį žmogelį, kuris nėra labai ambicingas, bet didžioji dauguma mano, kad jie turėtų gauti maždaug 2000 eurų po mokesčių. Rinka keičiasi, turbūt Lietuvos verslininkų siekis ir yra toks, kad atlyginimai augtų“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo A.Avulis.
