Rugpjūtį saulė teka po 5 val., lauke dar tamsu ir lyja, tad žmonės mieliau glaudžiasi viduje. O vietos čia netrūksta – 111 tūkst. kvadratinių metrų plote dirba keli tūkstančiai smulkiųjų verslininkų.
Daugiausiai pardavinėjami įvairūs drabužiai: džinsai, marškinėliai, striukės. Gausu avalynės, apatinio trikotažo, įvairių lagaminų. Galima rasti akinių, kitų niekučių.
Naktinėje prekių medžioklėje dažniausiai sutinkami vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie po turgų vaikšto su vežimėliais, o iš jų žvilgsnių panašu, kad jie žino, ko ieško.
Didelė dalis jų – patys prekybininkai, į Gariūnus atvykstantys prekių, kurias vėliau parduoda mažesniame turguje už didesnę kainą.
Atvažiuoja iš Latvijos
Tądien prie turgaus stovėjo keturi maršrutu Ryga–Vilnius vežantys autobusai. Viename jų sėdėjusi moteris DELFI sakė, kad Gariūnai, tai – europinės svarbos turgus.
Kita pasakojo į Vilnių atvykstanti ne tik dėl kainų. „Perku laikrodžius, kelnaites, kitką“, – sakė ji.
Prisistatyti nepanorusi latvė teigė, kad į Vilnių važiuoja kartą per savaitę, o atgal veža, ką užsisako kolegos iš Centrinio Rygos turgaus.
Vietiniai prekeiviai pasakojo, kad sulaukia pirkėjų ir iš Estijos bei Kaliningrado. Tiesa, dauguma lietuvių nebuvo kalbūs, nenorėjo būti fotografuojami.
Juk Gariūnai garsėja kaip vieta, kur geriau neištarti žodžių „mokesčiai“ ir „inspekcija“, o panaudoti juos viename sakinyje apskritai draudžiama. Žinoma, tai juodas humoras, bet pati mokesčių vengimo tema vietiniams vis dar skaudi.
Tačiau yra ir tokių, kurie su žiniasklaida bendrauja visiškai atvirai. Vienas jų – avalyne prekiaujantis Rimantas.
27 metų patirtį Gariūnuose turintis vyras DELFI pasakojo, kad dirba keturias naktis per savaitę: antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį.
„Atvažiuoja, iš manęs nusiperka batus pigiau, tada kas kiek užsimeta, tiek uždirba. Šiaip batas batui nelygu. Gali ir 10 eurų paimti, o jei gerai atrodo, tai gali ir už 30 parduoti.
Pavyzdžiui, batų porą gali nusipirkti už 45 eurus. Jei perki 10 porų, parduodu pigiau. Tada pirkėjai užsidirba iš to, nusiperka didesnį kiekį, veža į Rygą, parduoda po 60 eurų“, – apie verslo užkulisius pasakojo Rimantas.
Jis pats batus veža iš Kinijos. Rimantas teigė, kad konkurencija tarp Gariūnų prekybininkų didelė.
„Bet juk nebėgiosiu ir neklausinėsiu, po kiek parduoda, niekas ir nepasakys. Daug veža iš Lenkijos. Kinai veža į Lenkiją, o mes iš Lenkijos perkame“, – pasakojo pašnekovas.
Rimantą labiausiai neramina Lietuvos demografinės tendencijos.
„Prieš metus dar galvojau geros vaikiškos avalynės atvežti. Rudenį, rugsėjo gale atsiverčiu laikraštį ir skaitau – šiemet 4 tūkst. vaikų mažiau į mokyklą eina nei pernai. Išsigandau, kur tie vaikai dingo? Išvažiavo į Vokietiją, Angliją, Norvegiją. Dar tėtis ir mama išvažiavo, tai 12 tūkst. dingo iš Lietuvos“, – sakė jis.
Bando keistis
Šiemet verslo parkas „Gariūnai“ neteko Algirdo Brazausko Vyriausybės suteikto valstybinės svarbos projekto statuso. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė, kad 2005 metais iškelti tikslai jau pasiekti.
„Remiantis bendrovių pateikta informacija, reali investicijų į projektą suma yra didesnė bent 5 kartus, kadangi bendrovės per visą laikotarpį į projektą investavo daugiau nei 250 mln. litų (72 mln. eurų), ir pagrindiniai projekto tikslai yra pasiekti. Todėl projektas yra įgyvendintas galutinai“, – nurodoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte.
Gariūnai veikia iki 2055 metų išsinuomotame valstybei priklausančiame sklype.
Turgaus veiklą organizuoja tarpusavyje susijusios įmonės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“, kurias valdo Ramūnas Šeduikis ir Ruslanas Avdejevas.
„Įmonės bendromis pastangomis, nuosekliu kasdieniu darbu Gariūnų prekyvietę pavertė civilizuotu prekybos centru, kuris lygiuojasi į kitose Europos šalyse veikiančias stambias lauko prekyvietes.
Bendrovės į šį objektą kasmet investuoja, kuria infrastruktūrą, naujas darbo vietas, gerina darbo sąlygas, rūpinasi visos prekyvietės ir kiekvienos darbo vietos estetiniu vaizdu. Verslo parkas atlaikė ir stambaus verslo norą sunaikinti Gariūnus, konkurentą rinkoje. Ilgametė kova dar labiau visus subūrė“, – rašoma įmonės tinklapyje.
Registrų centrui pateiktose 2018 metų finansinėse ataskaitose nurodoma, kad „Jurgena“ iš viso turi 26,9 mln. eurų turto, „Posūkis“ – 7,6 mln. eurų, „Geruda“ – 1,2 mln. eurų.
Pernai prekyviečių nuoma Gariūnuose užsiimanti 61 darbuotoją turinti „Jurgena“ gavo 3,3 mln. eurų pardavimo pajamų, uždirbo 520 tūkst. eurų grynojo pelno.
80 darbuotojų įdarbinantis Gariūnų pastatą valdantis „Posūkis“ praėjusiais metais gavo 9 mln. eurų pajamų, bet dirbo nuostolingai (-905 tūkst. eurų).
Automobilių turgų valdanti „Geruda“ su 70 darbuotojų 2018 metais gavo 2 mln. eurų pajamų, turėjo 372 tūkst. eurų grynojo pelno.
Nuo 2014 metų Gariūnuose veikia maisto turgus, kuriame galima rasti mėsos produktų, maisto gaminių, žuvies, pieno produktų, duonos, prieskonių, saldainių, konditerijos gaminių, vaisių ir daržovių.
Kartą per savaitę klaipėdiečiai ir palangiškiai čia prekiauja gintaru.
Rugsėjį Gariūnuose turėtų veikti sendaikčių mugė, planuojami klasikinės muzikos koncertai.
