„Kalbant apie lauko tualetus už aglomeracijos ribų, yra rengiama nauja tvarka Panevėžio rajono pavyzdžiu, kur diegiamas ne centralizuotas vandentiekis ir valymo tinklai, bet ir vieno, dviejų ar trijų namų apibrėžtyje įrenginėti individualius valymo įrenginius, kuriuos aptarnautų ar prižiūrėtų savivaldybė dėl nuotekų išleidimo kriterijų atitikimo ir aptarnavimo, o tokiu būdu plėsti žmonių ratą, kurie tinkamai tvarkytų nuotekas“, – Eltai teigė K. Mažeika.
Anot laikinojo ministro, iki kitų metų kovo aglomeracijose savivaldybės prie centralizuotos nuotekų sistemos turi prijungti apie 20 tūkst. vartotojų, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai.
„Buvo kalbama, kad grės baudos, kurias turės mokėti pačios savivaldybės, kurios nepasiekė rodiklių, tai mes, matydamos situaciją, kad savivaldybėms tai yra didžiulė našta, ieškome tų įrankių“, – pridūrė K. Mažeika.
Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse (aglomeracijose).
Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose.
Iki 2023 metų neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.
EK pažeidimo dėl netinkamo ES taisyklių, susijusių miesto nuotekų valymu, įgyvendinimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2017 m. vasario mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą.
Pernai vasarį Aplinkos ministerija turėjo 2015 metų duomenis, pagal juos, centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis buvo surenkamos 72 proc. gyventojų nuotekos. Naujausiais dabar turimais 2016 metų duomenimis, šis rodiklis yra 73,67 proc.
