Šį prašymą trečiadienį svarstysiantis ministrų kabinetas liepą nusprendė nepritarti dalies Seimo narių inicijuotam įstatymo projektui ir nutarė, kad Vyriausybė pateiks Seimui ministerijos parengtą projektą.
Tačiau ministerija dabar prašo iki 2020 metų spalio 1 dienos nukelti pavedimo terminą. Pasak jos, reikia išnagrinėti faktinę situaciją, suderinti skirtingų visuomenės grupių interesus.
„Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir aplinkybę, kad įstatymo, kuriuo būtų reguliuojama iki šiol nereglamentuota neteisminio skolų išieškojimo veikla, projektą pavesta parengti per 2 mėnesius, o vienas iš jų – vasaros mėnuo, yra realus rizikos veiksnys, kad Vyriausybės siekis nebus įgyvendintas“, – nurodoma ministerijos rašte.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis BNS teigė, kad asociacija aktyviai palaiko reglamentavimo idėją, ji bendradarbiavo su įstatymo iniciatoriais Seime.
Pasak jo, skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas užtikrintų sąžiningas paslaugas, nes dalis įmonių kartais linkusios peržengti etiškos veiklos standartus.
„Kažkokių mokesčių pridėjimas skolininkui (...), skambinimas vakarais, skambučiai naktimis. Mes (asociacijoje – BNS) turime įsivedę tam tikrą elgesio standartą, kuriuo vadovaujamės jau ir dabar, net be įstatymo. Dėl to ir palaikome to įstatymo idėją“, – sakė bendrovės „Legal Balance“ vadovas M. Šlepetis.
Jo teigimu, aiškūs, apibrėžti reikalavimai garantuotų ir paslaugų skaidrumą – pateikti visą informaciją, neklaidinti žmonių.
„Būtų gerai, kad būtų sureguliuota visa rinka (...) Pavyzdžiui, Latvijoje yra įstatyme numatyta, kad visos išieškojimo išlaidos negali viršyti 17 eurų. Tai mes einame prie to pavyzdžio, kad būtų reglamentuota ir aiškiai rinkos žaidėjams pasakyta, kad yra „tiek ir tiek ir jūs iš skolininko galite paimti tokį mokestį“. Ir mes visi žaistume pagal tas taisykles, ir būtų skaidru, nebūtų piktnaudžiavimo“, – aiškino M. Šlepetis.
Asociacijos vadovas vis dėlto pasisako už tai, kad įstatymas būtų patobulintas, nes svarbiausia yra jo kokybė ir praktinis pritaikymas.
„Šiuo metu įstatymas galbūt per platus, per painus ir praktiškai labai sunkiai įgyvendinamas. Norime, kad įstatymas būtų praktiškai įgyvendinamas (...) Šiuo metu Vyriausybė inicijavo naują tarpžinybinę darbo grupę, kuri susidėtų iš Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos, Antstolių rūmų bei Vartotojų teisų apsaugos (tarnybos – BNS). Mes aktyviai palaikome tokį reglamentavimą“, – kalbėjo M. Šlepetis.
Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo įnicijuotu Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu, be kita ko, siūloma paskirti priežiūros instituciją, kuri išduotų licencijas ir prižiūrėtų tokias įmones, taip pat nustatyti veiklos licencijavimo tvarką, numatyti įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises.
Įstatymo projekto iniciatoriai argumentuoja, kad šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla, nors tokios įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams.