Savaitgalį nuo „Green Hall“ verslo centro Upės gatvėje nuimta Jungtinės Karalystės banko iškaba. Apie tai, kad stabdo savo veiklą Lietuvoje operacijų centras pranešė praėjusių metų gruodį. Maždaug 460 darbo vietų žadama perkelti į tarptautinę programavimo ir informacinių technologijų įmonė „HCL Technologies“.

Įsikūrė 2009 metais

„Barclays“ į Lietuvą atėjo pasaulinės finansų krizės įkarštyje. 2009 metų spalio 15 dieną Vyriausybė pranešė, kad su dukterine britų įmone „Barclays Technology Centre Limited“ pasirašė investicijų sutartį.

„Sutartimi „Barclays“ įsipareigoja ne mažiau kaip 5 metus vykdyti technologijų centro veiklą ir iki 2011 metų pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 250 aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų. Lietuvos Vyriausybė teiks subsidijas „Barclays“ naujų darbo vietų technologijų centre kūrimui“, – rašoma tuomet išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Žinia apie subsidijas sukėlė nemažai aistrų. Tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys vėliau sakė, kad valstybės pinigai atsipirks per 8 mėnesius.

„Mes kalbame apie 100 tūkst. eurų Vyriausybės subsidiją ir daugiausiai europines lėšas darbuotojų mokymui, naujų darbo vietų kūrimui. (...) Tačiau per du veiklos mėnesius „Barclays“ į Lietuvos biudžetą yra sumokėjęs 1,3 mln. litų mokesčių. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad yra apskaičiuota, jog visos dotacijos darbo vietų kūrimui atsipirks per 8 mėnesius“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Dainius Kreivys

Tačiau tikslios subsidijų „Barclays“ sumos taip ir nebuvo atskleistos, aiškinta, kad tai yra komercinė paslaptis. Kaip pastebėta vienos 2014 metais vykusios diskusijos metu, Lietuva dažnai neturi galimybės įvertinti investicijų sukuriamos naudos dėl gana ribotai prieinamų arba įslaptintų duomenų.

Dėl užsieniečiams skiriamų pinigų nuoskaudos neslėpė Lietuvos verslininkai. Pavyzdžiui, „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus 2016 metų interviu sakė:

„Ar nors vienam lietuviškam verslui yra sudarytos tokios sąlygos, kaip „Barclays“. Ar yra tokia protekcija, kad tau už įdarbintą žmogų mokėtų pinigus? Nesakau, kad tai yra blogas dalykas, bet priemonės, kuriomis paskatinamos tarptautinės įmonės, kelia klausimą, ar yra lygios sąlygos. Man gyvenime nėra niekas primokėjęs už sukurtą darbo vietą“.

Ar yra tokia protekcija, kad tau už įdarbintą žmogų mokėtų pinigus?
D. Mockus

Geidžiamas darbdavys

Nuo pat atsidarymo 2010 metų pavasarį sklido kalbos, kad „Barclays“ darbuotojai gali pasigirti gerais atlyginimais. Tik 2017 metais, kai „Sodra“ atlyginimų vidurkius pradėjo skelbti viešai, šie gandai pasitvirtino.

Paaiškėjo, kad „Barclays Group Operations Limited“ Lietuvos filialas 2017 metų sausį vidutiniškai mokėjo po 1 972 eurus popieriuje (iki „Sodros“ įmokų sujungimo).

Šiandien „Barclays“ Vilniuje gyvena išsikraustymo nuotaikomis. Darbuotojų skaičius nuolat mažėja, o dėl to vidutinis atlyginimas gali būti išsikreipęs dėl jiems mokamų išeitinių išmokų. „Sodros“ duomenimis, rugpjūčio 1 dieną įmonėje dirbo 117 darbuotojų.

Birželį „Barclays“ atlyginimų vidurkis siekė 10390,88 euro popieriuje (maždaug 6287 eurai į rankas).

Per veiklos dešimtmetį įmonė yra patekusi tarp Lietuvos įmonių Reputacijos indekso lyderiu, tapusi „Geidžiamiausiu darbdaviu“ ir „Metų socialiai atsakinga įmone“.

Barclays
Foto: Shutterstock

Plėtra ir staigi pabaiga

„Barclays“ darbuotojų skaičius sparčiai augo iki 2015 metų. 2010 metų pradžioje jų buvo apie 280, vėliau pagausėjo iki 500. Per 2013 metus dirbančiųjų operacijų centre išaugo iki 1131.

2014 metais įmonė pranešė, kad Vilniuje atidarys ir žmogiškųjų išteklių valdymo centrą. Netrukus paskelbta, kad į technologijų centrą ketinama priimti dar bent 200 specialistų, o bendras jų skaičius pasieks 1,5 tūkst.

2015 metais „Barclays“ kurį laiką vadovavo Milda Dargužaitė. Vėliau ji neilgai dirbo Vyriausybės kanclere Sauliaus Skvernelio kabinete.

Milda Dargužaitė

2016 metais „Barclays“ operacijų centro generaliniu direktoriumi paskirtas „Barclays“ vykdantysis direktorius Justinas Siffermanas. Tais pačiais metais įmonės iniciatyva įkurta verslo startuolių darbo erdvė „Rise Vilnius“, neseniai perėjusi į „Swedbank“ rankas.

Galiausiai, 2018 metais, pasitvirtino kurį laiką sklandę gandai, kad „Barclays“ nusprendė palikti Lietuvą. Kaip tada sakė „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, tikriausiai įmonė rado pigesnių verslo plėtros alternatyvų.

„Priežasčių, kodėl jie svarsto tokį sprendimą, nežinau, tačiau kiekvienas verslas skaičiuoja, žiūri, kur jam yra geriau“, – naujienų agentūrai BNS sakė ji.

Kiekvienas verslas skaičiuoja, žiūri, kur jam yra geriau.
R. Skyrienė

Kad „Barclays“ anksčiau ar vėliau pasuks tokiu keliu dar 2014 metais sakė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

„Šios įmonės investavo Lietuvoje ne dėl subsidijų ar aktyvios viešinimo kampanijos, o, veikiau, dėl santykinai nebrangios ir kvalifikuotos darbo jėgos bei dėkingos geografinės padėties“, – sakė ji.