„Rinkos tikėjosi gerokai agresyvesnės komunikacijos iš FED, nes jis davė suprasti, kad tai nėra palūkanų normų mažinimo ciklo pradžia, o tik laikinas sumažinimas. Pagrindinėmis priežastimis buvo įvardinti prekybos karai, dėl jų silpna prekyba, prasti pramonės sektoriaus lūkesčiai, taip pat paminėta infliacija. (...) Buvo spekuliacijų, kad net 50 bp (bazinių punktų. – ELTA) bus sumažintos palūkanos. Tai galbūt nuvylė rinkas“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas nuogąstavo dėl egzistuojančios galimybės, kad ECB rinkas taip pat gali nuvilti.
„Rugsėjį lūkesčiai bus labai dideli. Rinkos tikisi, kad ne tik palūkanų normos bus nurėžtos toliau į neigiamą teritoriją, bet bus kiekybinis skatinimas. Taip pat, kas yra nauja, tikimasi, kad bus paskelbta galbūt net apie visiškai naujas kiekybinio skatinimo priemones, kurios iki šiol nebuvo naudojamos. Lūkesčiai labai dideli“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, jei ECB nespės paruošti naujų priemonių, kurias būtų galima pasiūlyti rinkai, rinkos tai traktuos kaip nusivylimą. Tuomet, tikėtina, akcijos kris, o euras kils.
„Nepamirškime, kad Mario Draghį (ECB vadovą. – ELTA) spalį pakeis Christine Lagarde. Kai ateina naujas žmogus, o ji ateis tuo metu, kai ECB turės agresyviai švelninti pinigų politiką, kažkokios pauzės yra neišvengiamos. Žmogus turi susipažinti, surasti konsensusą, juolab bus daug naujų pasiūlymų, alternatyvų.
Manau, kad visi lūkesčiai bus rugsėjį. Jei M. Draghis nepasakys to, ko tikisi rinkos, tai, tikėtina, kad atėjusi C. Lagarde kurį laiko nepasakys irgi nieko tokio. Gali būti, kad ECB užstrigs kuriam laikui“, – Eltai teigė ekonomistas.
Šiuo metu ECB refinansavimo operacijų palūkanų norma yra 0,00 proc., kuri, kaip po ECB išvažiuojamojo posėdžio birželį Vilniuje sakė centrinio banko vadovas M. Draghis, neturėtų keistis iki 2020 m. pirmo pusmečio pabaigos.
ECB palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis yra atitinkamai 0,25 proc. ir -0,4 proc. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe – tai palūkanos, kurias bankai gauna už vienos nakties indėlius, padėtus į centrinį banką. Pastaroji nuo 2014 m. birželio 11 d., kai dar siekė 0,00 proc., vis mažėjo 0,1 proc. punktu.
Kitame ECB posėdyje rugsėjo 12 d. Valdančioji taryba kartu su rugsėjo makroekonominėmis prognozėmis turės atnaujintą ekonomikos ir infliacijos perspektyvų vertinimą ir atsižvelgdama į tai priims sprendimą, ar keisti palūkanų normas.
FED bazinę palūkanų normą sumažino pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį.
FED valdybos pirmininko Jerome'o Powello teigimu, palūkanų norma buvo sumažinta, siekiant išlaikyti tvarų JAV ekonomikos augimą. Šiuo metu JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas sudaro apie 2 proc.
Finansų rinkų dalyviai jau kurį laiką prognozavo, kad FED mažins bazinę palūkanų normą, nes apie tai J. Powellas buvo ne kartą užsiminęs.
