Kaip buvo skelbta ne viename pranešime, asmenys, nesumokėję mokesčių ir nepasinaudoję suteikta galimybe iki liepos 1 d., neišvengs atsakomybės. 2019 m. II pusmetį planuojama 30 proc. padidinti maisto kontrolę, norint išaiškinti nelegalią prekių apyvartą bei maisto kilmės ir sudėties dokumentų klastojimą.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokesčių mokėtojams, kurie buvo informuoti apie VMI turimą informaciją, susijusią su galimu mokesčių vengimu, taip pat rizikingiausiems statybos, prekybos mėsa, pavėžėjimo, automobilių prekybos ir remonto, kitiems sektoriams. Be to, numatomi nauji technologiniai sprendimai, sumažinsiantys „šešėlį“ rizikingiausiuose sektoriuose.
Rezultatus skaičiuojame per keletą indikacijų
Kaip DELFI sakė VMI viršininkės pavaduotojas A.Klerauskas, yra kelios svarnios indikacijos, kurios galėtų apibūdinti pasibaigusio susitaikymo su valstybe laikotarpio, rezultatus.
„Tai buvo unikali priemonė mūsų šalies istorijoje, ji tęsėsi pusę metų. Rezultatus skaičiuojame per keletą indikacijų, nes pats savanoriško atsiskleidimo modelis buvo sukonstruotas tokiu būdu, kad tie verslininkai, kurie norėjo likti nepaviešinti, jie galėjo to pasiekti, jie galėjo pasitikslinti deklaruotas papildomas mokesčių sumas, neišsiskirdami iš kitų mokesčių mokėtojų, tiesiog pateikdami patikslintas deklaracijas. Tikslaus skaičiaus nėra, bet yra būdų, kaip įsivertinti tą mastą. Vienas iš tų skaičių yra, kad per šių metų pirmąjį pusmetį deklaracijos buvo tikslintos 42 milijonais eurų daugiau nei ankstesniais metais – tai tokia yra viena iš indikacijų.
Kita suma, kurią mes žinome, yra apie 15 milijonų eurų, kuriuos sumokėjo mokesčių mokėtojai, kuomet mes jiems įvardijome mums jau žinomą informaciją ir pasiūlėme nelaukti mokestinių ginčų, o pasinaudoti savanorišku atsiskleidimu. Dar viena suma – taip pat apie 15 milijonų eurų, tai suma tų žmonių, kurie kreipėsi į Mokesčių inspekciją ir paprašė atidėti deklaruotą sumokėjimą dvejiems metams. Jeigu kalbėtume apie bendrą rezultatą, tai suma, kuri turėtų apžioti kitas sumas, yra apie 40 milijonų“, – DELFI kalbėjo A.Klerauskas.
Tikina, kad tikslą pasiekė
A.Klerauskas taip pat pabrėžė, kad savanoriško atsiskaitymo pagrindinis tikslas buvo sudaryti galimybę atsiskaityti už visus mokesčius ir jausti sąžiningu.
„Aš sakyčiau, kad akcentuoti reikėtų ne šiuos skaičius, nes labai dažnai kalbant apie šešėlinę ekonomiką, labai dažnai iškyla tas klausimas, kiek to šešėlio statybose, viešajame maitinime ar pan. Įverčių tikslių nėra, turbūt todėl reikėtų kalbėti apie kitus tikslus. Aš manau, kad to savanoriško atsiskleidimo pagrindinis tikslas buvo ne konkrečios sumos, o sudaryti galimybę atsiskleisti šiandien ir nuo šiandien jaustis sąžiningai ir saugiai, būtent nuo šios dienos sąžiningai mokant sumas, tokiu būdu išvengiant rizikos savo verslui ateityje. Manau, šis tikslas yra pasiektas“, – laidoje kalbėjo VMI viršininkės pavaduotojas.
Didžiausia suma – 5 milijonai
Primename, kad atsiskleisti galėjo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
„Aš manau, kad juridinių asmenų sumos tikrai yra didesnės, nes tai visiškai natūralu“, – kalbėjo specialistas.
Anot jo, didžiausia suma, kuri buvo deklaruota, buvo įspūdinga – penki milijonai.
VMI pavaduotojas pasakoja, kad tūkstančiai žmonių gavo žinutes ir raginimus. Žmonės buvo įspėti, kad nepasinaudojus galimybe, jie tikrai sulauks papildomų priemonių.
Įspėjo žinutėmis
„Pačioje pradžioje, kai tas langas atsivėrė, tiesiog tuo metu, visą tą pirmąjį pusmetį, mes įvairiais būdais, pavyzdžiui, siųsdami pranešimus per Mano VMI, kai kam siųsdavome raštiškus laiškus, juridiniams asmenims sudarydami galimybę prisijungti prie Mano VMI ir pamatyti individualius rizikos profilius. Mes pateikdavome tam tikras žinutes, kad mes turime informacijos, kuri rodo, kad deklaravimo duomenys gali būti neteisingi. Tokias žinutes gavo keli tūkstančiai mokesčių mokėtojų. Taip pat mes įspėjome, kad tie, kurie šia galimybe nepasinaudos, kitą pusmetį bus priversti susitaikyti su priemonėmis, kurios iš esmės turės užtikrinti mūsų žodžių ir veiksmų nuoseklumą. Tie žmonės, kurie nepašalino rizikų, nedeklaravo papildomų pajamų, jie sulauks atsakomybės“, – kalbėjo VMI viršininkės pavaduotojas.
Jis pabrėžė, kad fizinių asmenų kontrolės mechanizmas yra kiek jaunesnis, bet jis tikrai nėra paliktas be priežiūros.
„Tai tikrai nereiškia, kad fiziniai asmenys yra palikti be priežiūros ar nesutvarkyti. Tiesiog juridinė priežiūra turi senesnes tradicijas, yra susiformavusi tam tikra praktika. Fizinių asmenų kontrolės mechanizmas yra kiek jaunesnis, bet norėčiau pasakyti, kad visi Lietuvos gyventojai, kurie tampa ekonomiškai aktyviais, turi turtą ir pan., tai visų jų rizikingumas yra įvertinamas, nepriklausomai nuo to, ar jie teikia pajamų deklaracijas, ar neteikia“, – pabrėžė A.Klerauskas.
Kai kas galėjo sulaukti staigmenos
Anot jo, daugeliui tokios VMI žinutės galėjo būti naujiena.
„Aš noriu pasakyti, kad tarp tų asmenų, kurie šio lango, savanoriško atsiskaitymo metu, gavo iš mūsų tam tikras žinutes arba pasiūlymus, buvo fiziniai asmenys, kuriems mes pasakėme, kad žinome apie jų sąskaitą tolimuose kraštuose, pavyzdžiui, Kaimanuose, ir šios sąskaitos jūs viešai nesate deklaravęs. Manau, dažnam tai galėjo būti naujiena“, – kalbėjo specialistas.
Pasiteiravus, ar jau pradėti griežtesni kontrolės veiksmai, VMI viršininkės pavaduotojas tai patvirtino sakydamas, kad tikrinamoji mokesčių mokėtojų aibė bus visų pirmiausia tie, kurie nepasinaudojo siūlymais ir nereagavo į žinutes.
„Žinoma, šiuo metu jau vyksta kontrolės veiksmai. Galbūt kai kurie veiksmai yra atnaujinti po kai kurių sustabdymų, antrame pusmetyje bet kuriuo atveju mūsų tikrinamoji mokesčių mokėtojų aibė bus visų pirmiausia tie, kurie nepasinaudojo siūlymais ir nereagavo į žinutes. Tokių asmenų yra tikrai ne vienas tūkstantis. Tų žmonių, kurie pamiršo arba nereagavo į žinutes, laukia delspinigiai, bus apskaičiuotas mokestis ir skirta bauda. Esminė žinia, kurią mes siuntėme, visi tie, kurie gavo tas žinutes bus paklausti ir bet kuriuo atveju teks atsakyti į tam tikrus klausimus“, – tikino A.Klerauskas.
Dar 2017-aisiais metais buvo įvardyti sektoriai, kurie kelia nerimą. A. Klerausko teigimu, net ir nedidelis šešėlis kai kuriuose sektoriuose yra didžiulė bėda.
„Tiesiog kiekviename sektoriuje yra tam tikra šešėlinės ekonomikos dalis. Daugiau turbūt galima kalbėti tik apie paplitimo mastą to reiškinio arba panašiai. Tokie sektoriai, kaip prekyba, statyba, automobilių sektorius – šiuose sektoriuose net ir nedidelis šešėlis neša didžiulius nuostolius“, – DELFI laidoje sakė A.Klerauskas.
