Prokuratūra pranešime pažymi, kad buvo atliekamas tik teisinis, bet ne ekonominis vertinimas.

„Faktinių bei teisinių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokuroras dėl galimų pažeidimų, susijusių su tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR 2008-2009 metais ir lėmusių būsto paskolų kintamosiomis palūkanomis litais sąnaudų padidėjimą gyventojams, neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro priimtame nutarime.

Tiesa, rašte pažymima, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka dėl to kreiptis į teismą.

„Darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad prokuroras privačių asmenų kredito teisinius santykius vertina kaip neturinčius viešojo intereso, kuris turi būti ginamas pasinaudojant viešojo intereso gynimo institutu, neužkerta kelio kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės dėl VILIBOR taikymo, pačiam teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus“, – rašoma nutarime.

Vyriausybė į Generalinę prokuratūrą kreipėsi dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) laikinosios komisijos surinktos informacijos apie 2008-2009 metų krizę.

„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą, ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių”, – yra sakęs šalies premjeras Saulius Skvernelis.

Tuometinis BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas yra sakęs, kad Lietuvos bankas (LB), prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Taip pat, jo teigimu, LB nuslėpė, kad buvo atlikęs analizę ir parengęs pažymą dėl minėto laikotarpio VILIBOR.