„Gyvename vieningoje Europos Sąjungos rinkoje, todėl nepamatuotas mokesčių didinimas sąlygoja gyventojų apsipirkimą užsienyje, tokiu būdu prarandame pinigus, kuriuos galėtume panaudoti alkoholizmo problemų turinčių žmonių gydymui. Turime kritinį pasienį su Lenkija, o nuo rugpjūčio 1-osios – ir su Latvija, čia akcizas stipriesiems gėrimams sumažintas 15 proc.“, – sako tyrimą užsakiusios Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Praeitais metais alkoholio vartojimas, anot tyrimo, sumažėjo 7 proc., tačiau dėl išaugusios pasienio prekybos realus vartojimo mažėjimas siekia tik 1 proc. Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui teko 13,8 litro gryno alkoholio.

„Bendras suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, mažėja ir geriančiųjų kiekvieną savaitę, daugėja alkoholį vartojančiųjų 2-3 kartus per mėnesį ir tik tam tikromis progomis. Mūsų gyvenimo įpročiai darosi labiau vakarietiški“, – teigia VU docentė dr. Vita Karpuškienė.

Pasak jos, alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija prasidėjo dar 2009-aisiais ir yra ilgalaikė. Tiesa, anot jos, tam, jog mažėjo suvartojamo alkoholio kiekis, įtaką labiausiai padarė ne draudimų politika, bet kultūriniai pokyčiai, taip pat vykusios diskusijos apie alkoholio vartojimo žalą. Tyrimas parodė, kad 2018 metais, įsigaliojus naujiems draudimams, suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo tendencijos nepakito.

Kaip ELTA jau skelbė, Estijai nusprendus ketvirtadaliu mažinti akcizą alkoholiniams gėrimams, Latvija į tai atsakė sumažindama akcizą stipriajam alkoholiui 15 proc. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis tuo metu sakė nemanantis, kad Lietuva galėtų pasekti šiais planais ir taip pat mažinti akcizą.