Statistikos departamentas antradienį pranešė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 22,707 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu, šalies ekonomikos realus augimas taip pat siekė 4 proc., o BVP to meto kainomis sudarė 12,015 mlrd. eurų.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, BVP augimą pirmąjį pusmetį lėmė labai stipri vidaus paklausa, kurią skatina sparčiai augantys atlyginimai. Jis taip pat pabrėžė ir stebinantį Lietuvos eksportuotojų atsparumas išoriniams veiksniams.
„Turint omeny, kad pasaulinė prekyba traukiasi, euro zonos ekonomikos augimas sulėtėjo, Vokietijos pramonė yra recesijoje, tuo pačiu metu matome, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto augimas visai nesulėtėjo, apdirbamoji gamyba toliau sparčiai auga. Natūralu, kad šios teigiamos tendencijos atsispindėjo ir BVP“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, tai išskirtinį Lietuvos eksportuotojų atsparumą neigiamoms išorės tendencijoms lėmė subalansuota ir konkurencinga ekonomika.
„Užsienio prekybos perteklius išlieka rekordinis, eksportuojame daug daugiau prekių ir paslaugų nei importuojame, valstybės finansai taip pat subalansuoti ir pertekliniai, nėra biudžeto deficito, negyvename iš skolintų lėšų ateities sąskaita. Gyventojų ir įmonių finansai, indėlių portfelis taip pat auga gerokai sparčiau negu paskolų portfelis“, – vardijo N. Mačiulis.
Pasak Lietuvos banko vyresniojo ekonomisto Dariaus Imbraso, tokiai Lietuvos eksporto raidai įtakos turėjo anksčiau gana sparčiai kilusios investicijos, padidinusios gamybos pajėgumus ir pagerinusios eksportuojančių įmonių konkurencingumą.
„Vis dėlto naivu būtų tikėtis, kad blogėjančios nuotaikos tarptautinėje aplinkoje neturės jokios įtakos ateityje“, – komentare žiniasklaidai teigė D. Imbrasas.
Pasak jo, trečiąjį ketvirtį teigiamos įtakos šalies ekonomikos plėtrai gali turėti ir palankesnė padėtis žemės ūkio sektoriuje, tačiau nemažėjanti įtampa tarptautinėje aplinkoje slopins Lietuvos ūkio augimą.
„Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2019 metais sudarys 3,2 proc., o 2020-aisiais sulėtės iki 2,5 procento. Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa ir nemažėjantis ekonominės politikos neapibrėžtumas, kurie slopins eksporto ir investicijų plėtrą“, – tvirtino D. Imbrasas.
N. Mačiulis prognozuoja, kad Lietuvos BVP antrąjį pusmetį augs apie 3 proc., o per visus 2019 metus šalies ūkio plėtra gali siekti maždaug 3,5 procento.
„Labai tikėtina, kad antrą pusmetį augimas bus ženkliai lėtesnis. Tam tikrų užuominų buvo galima matyti žiūrint ir birželio mėnesio pramonės produkcijos apimtis – augimas ženkliai sulėtėjo, lūkesčiai pramonės įmonių taip pat šiek tiek yra mažesni. Tikėtina, kad eksporto augimas išblės šių metų antrą pusmetį, bet tuo pačiu mes matome vis dar išliekančia labai stiprią vidaus paklausą“, – sakė N. Mačiulis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozavo, kad Lietuvai ir antrą pusmetį turėtų pavykti neįklimpti į lėto ir vangaus augimo pelkę, kurioje atsidūrė euro zona, tačiau ekonomikos plėtra bus lėtesnis dėl kuklesnių eksporto augimo prognozių.
„Svarbu į ekonomikos pokyčius nežiūrėti per daug pesimistiškai ar optimistiškai ir išlaikyti racionalų protą, o ne pernelyg baimintis recesijos ar atsipalaidavus išlaidauti“, – komentare žiniasklaidai teigė T. Povilauskas.
Anot jo, SEB grupė gegužės 8 dieną buvo nustačiusi 3,2 proc. šiems ir 2,4 proc. kitiems metams Lietuvos BVP plėtros prognozę, tačiau jos bus atnaujintos ir paskelbtos rugpjūčio 27 dieną pasirodysiančiame SEB grupės leidinyje „Nordic Outlook“.
„Šių metų BVP augimo prognozė bus pagerinta, atsižvelgus į spartesnį negu tikėtasi augimą pirmą pusmetį ir dabartinius lūkesčius, kad grūdų derlius šiemet bus penktadaliu didesnis negu prieš metus“, – tvirtino T. Povilauskas.