Antradienį Vilniuje surengtoje diskusijoje pristatyti audito „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ rezultatai.
„Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė, kad absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2018 metais sumažėjo 2,7 proc. punkto, o skurdo rizikos lygis nepasikeitė. Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.
Skurdo rizikos riba, tai – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.
2018 metais absoliutaus skurdo riba buvo 245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Kaip pasakojo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, iš 426 audito metu vertintų namų ūkių tik 14 proc. paramos gavėjų minimalūs vartojimo poreikiai buvo užtikrinti.
„Tik 3 proc. paramą gaunančių vienišų asmenų vartojimo poreikiai buvo užtikrinti, tačiau 56 proc. paramą gaunančių šeimų su 3 ir daugiau vaikų vartojimo poreikiai buvo užtikrinti“, – dėstė ji.
Nustatyta, kad savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinėms paramos priemonėms išlieka nepatenkintas.
Pastebima, kad savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.
Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad pernai socialinėms pašalpoms, paslaugoms ir kompensacijoms panaudota apie 271 mln. eurų. Dėl šių lėšų skurdo lygis sumažintas 6,8 proc. punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 5,7 proc. punkto.
Audito duomenimis, 46 proc. pašalpos gavėjų pašalpą gavo ilgiau nei vienerius metus, 82 proc. pašalpos gavėjų negavo papildomos pašalpos įsidarbinus, 94 proc. asmenų baigusių Užimtumo didinimo programą išsilaikė darbo rinkoje ne ilgiau nei 3 mėnesius.
Mokesčių klausimas
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis sakė, kad į audito ataskaitą dėmesį reikėtų atkreipti Prezidentūros atstovams.
„Pokytis yra – pinigų sumos auga, bet pasyvus pinigų dalinimas visiškai nesprendžia skurdo problemos. Mes matome piktnaudžiavimą, – sakė jis. – Ypač svarbus bendradarbiavimas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių asociacijos.“
Prie pasyvių pinigų B. Gruževskis priskyrė ir vaiko pinigus. „Jie nemažina atskirties. Mums reikia kovoti su tuo“, – sakė jis.
Profesorius pabrėžė, kad šalyje reikia užtikrinti efektyvią perskirstymo sistemą.
„Esant efektyviam mechanizmui – mokesčių sistemai – galima užtikrinti sąlygas, kas atsirado Skandinavijos šalyse. Jei tokios sistemos nėra, dosni socialinė parama prie žemo perskirstymo yra neefektyvi. Faktiškai – iš darbo vietos atnešamas skurdas“, – aiškino B. Gruževskis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sakė, kad Lietuvoje mėgstama kurti naratyvą esą tai „pašalpinių valstybė“.
„Yra tik 70 tūkst. žmonių, kurie gauna šias pašalpas, tai 2 proc. gyventojų. Neturime galvoti, kad valstybės paramos sistema yra piktnaudžiavimas“, – kalbėjo jis.
Viceministras pastebėjo, kad pinigų socialinei pagalbai nepanaudojimas nėra tik Lietuvos problema.
„Labai svarbus savivaldybių vaidmuo. Ypač, kai kalbame apie tai, kad jų kišenėse yra visi įrankiai pagelbėti žmonėms. Tai ir piniginė pagalba ir socialinės paslaugos. Kaip surasti efektyviausią modelį? Kiekvienoje savivaldybėje yra vis kitaip“, – teigė E. Bingelis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė kalbėjo, kad socialinės apsaugos sistema reformuojama nuolat.
„Savivaldybių specialistų požiūriu, vienas esminių dalykų, ką pavyko padaryti, buvo tai, kad pavyko padaryti norma tai, kad reikia dirbti, turėti legalių pajamų, kad tokį modelį matytų vaikai. Tada jie supranta“, – dėstė ji.
