BNS apklausus 10 ekspertų, jų prognozuojamos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo žirklės yra 2,9–4 proc. 6 iš 10 apklaustųjų kaip vieną pagrindinių BVP augimo veiksnių nurodė eksportą.

„Pagrindinis ekonomikos augimą ir investicijas nulemiantis veiksnys išlieka tas pats – paklausa eksporto rinkose“, – sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

„Eksporto dalis bendrame vidaus produkte nuo amžių sandūros iki dabar išaugo nuo maždaug 35 proc. iki 90 proc. Prekių ir paslaugų eksportas ties šia riba yra stabilizavęsis jau nuo 2017 metų antro ketvirčio“, – pridūrė jis.

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžė, kad eksportas į Vokietiją šiemet išaugo beveik 12 proc., o tai rodo, jog sulėtėjimas Vokietijos pramonėje kol kas nepaveikė Lietuvos eksporto į didžiausią Europos Sąjungos rinką.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat stebėjosi Lietuvos eksporto atsparumu išorės šokams.

„Lietuvos eksportuotojų atsparumas net šiek tiek stebina – jų nepristabdė nei lėtėjanti pasaulinės prekyba, nei darbuotojų trūkumas, nei sparčiai augančios darbo sąnaudos“, – sakė N. Mačiulis.

Kiti augimo varikliai – vidaus vartojimas, statybų sektorius, investicijos

Tarp kitų faktorių, pirmąjį pusmetį stūmusių Lietuvos ekonomiką pirmyn, ekspertai įvardijo stiprų vidaus vartojimą, statybų sektorių ir augančias investicijas.

„Investicijų augimą skatino aktyvesnis ES paramos lėšų naudojimas bei solidžios privataus sektoriaus investicijos“, – sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas akcentavo ir stiprius augimo rodiklius rodžiusį statybų sektorių.

Vidaus vartojimą kaip svarbų ekonomikos augimo variklį įvardino 4 iš 10 apklaustų ekonomistų. A. Bartkus teigia, kad šis faktorius vaidina toli gražu ne svarbiausią vaidmenį Lietuvos ekonomikoje.

„Vidaus vartojimas vaidina svarbų, tačiau anaiptol ne svarbiausią vaidmenį ekonomikoje, nes šalies gyventojų skaičius yra stipriai sumažėjęs ir panašu, kad mažės toliau“, – aiškino A. Bartkus.

„Be to, didelės dalies gyventojų pajamų augimas yra stipriai vėluojantis, lyginant su ekonomikos prieaugiais, tad turėti daug vilčių dėl vidaus vartojimo kaip ekonomikos augimo variklio neverta“, – mano jis.

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas Vaidas Gaidelys teigia, kad kai kurie faktoriai verčia susilaikyti nuo optimistiškesnių prognozių.

„Nuo optimistiškesnių prognozių verčia susilaikyti neigiami gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai bei pramonės produkcijos pokytis, o taip pat šiek tiek augantis bedarbių skaičius“, – sakė V. Gaidelys.

Augimas antrąjį pusmetį sulėtės

Dauguma apklaustų ekonomistų prognozuoja, kad BVP augimas antrąjį pusmetį sulėtės – vidutinė ekspertų prognozė siekia kiek daugiau nei 3,1 procento.

Pasak ISM profesoriaus Tado Šarapovo, rizikos eksportui kyla dėl sudėtingos politinės situacijos kai kuriuose regionuose.

„Yra tam tikrų rizikų pasauliniu mastu, nes yra daug regionų, kur politinė situacija sudėtinga, todėl į eksportą orientuotam verslui sudėtinga priimti sprendimus dėl plėtros“, – sakė T. Šarapovas.

A. Izgorodinas mano, kad eksportas taps pagrindiniu sulėtėjimo „kaltininku“. Anot jo, pirmąjį pusmetį prieš „Brexit“ eksportuotojai aktyviai pildėsi atsargas Jungtinės Karalystės rinkoje, o liepos-gruodžio mėnesiais šis procesas turėtų sulėtėti, be to, antrąjį pusmetį situacija JK rinkoje bus daug mažiau palanki nei per pirmuosius šešis metų mėnesius.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė mano, kad BVP augimas šiemet sieks apie 3 proc., nepaisant Lietuvos ekonomiką supančių išorinių grėsmių.

„Įtampa darbo rinkoje ir didėjančios pajamos turėtų užliūliuoti Lietuvos vartotojus, kurie jau dabar įtikėję savo geru gyvenimu ir, regis, ima pamiršti 2008 metų pamokas. Tad jei nebus itin didelių išorinių pasaulio ekonomikos sukrėtimų, inertiškas vartojimas turėtų nulemti palankesnius BVP augimo rezultatus“, – teigė J. Kalendienė.

T. Povilauskas ir Ž. Mauricas kaip vieną pagrindinių nežinomųjų antrąjį metų pusmetį nurodo žemės ūkio sektorių.

„Nežinomuoju lieka grūdų derlius, kuris įsiskaičiuos į trečio ketvirčio BVP rezultatą ir kol kas iš einančių duomenų gali būti apie penktadaliu didesnis negu prieš metus“, – sakė T. Povilauskas.

Ž. Mauricas akcentuoja, kad jei žemės ūkio sektoriaus nuostoliai nebus didesni nei pernai, tai gali prisidėti prie dar spartesnio ekonomikos augimo.

„Jei šiais metais žemės ūkio sektoriaus nuostoliai nebus didesni nei 2018 metais, tai gali papildomai pridėti kelias dešimtąsias procento dalis prie bendro metinio šalies ekonomikos augimo“, – teigė „Luminor“ ekonomistas.

Augimas – netoli 4 proc.

Metinis Lietuvos ekonomikos augimas pastaruoju metu siekia beveik 4 proc. ir gerokai lenkia ES ir euro zonos vidurkį.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį ketvirtį metinis BVP augimas siekė 3,8 proc. Tuo metu Eurostatas skelbia, kad pirmąjį ketvirtį ES ekonomikos metinis augimas siekė 1,5 proc., euro zonos – 1,2 proc.

Pernai Lietuvos BVP padidėjo 3,6 proc. ir to meto kainomis siekė 45,2 mlrd. eurų.

Statistikos departamentas pirmąjį antrojo ketvirčio BVP įvertį ketina skelbti antradienį.