Taryba liepos 10 dieną po pateikimo jau yra pritarusi projektą įgyvendinti tik valstybės ir savivaldybės lėšomis. Trečiadienį turėtų būti galutinai apsispręsta dėl tokio finansavimo modelio.
Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis liepos pradžioje teigė, kad dėl besikeičiančių finansavimo šaltinių bendra projekto vertė gali išaugti iki maždaug 106 mln. eurų (su PVM), iš kurių apie 50 mln. eurų būtų savivaldybės lėšos, o likusias skirtų Vyriausybė. Savivaldybė savo lėšomis finansuotų tuos objektus, kuriems anksčiau buvo numatytas ES finansavimas.
Tarybos nutarimo projekte nurodoma, kad stadiono projektui būtinus 50,1 mln. eurų reikės numatyti 2023 metų biudžete.
Anot P. Poderskio, yra preliminarus planas, kaip per trejus metus savivaldybei surinkti maždaug 50 mln. eurų: kasmet būtų kaupiamas grynųjų pinigų rezervas – po 7 mln. eurų, be to, kasmet po 11 mln. eurų būtų skolinamasi, o vėliau per 2 metus pinigai išmokami lygiomis dalimis po 25 mln. eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas liepos 5 dieną leido pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos sutartį su konkurso laimėtoja Icor“ bendrove „Axis Industries“. P. Poderskis BNS anksčiau sakė, kad sutartį planuojama pasirašyti rudenį.
„Axis Industries“ lėšas gaus tik visiškai užbaigusi statybą, o koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus pasirašyta 25 metams.
Kompleksą partneriai žadėjo suprojektuoti per vienerius metus, pastatyti per dvejus ir dar 22 metus teikti jo operavimo paslaugas. Pagal dabartinį projektą, komplekse, be stadiono, dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.