Kaip pranešė teismas, išteisintas bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės Klaipėdos filialo direktorius Darius Daubaras. Jis kaltintas kyšininkavimu, dokumentų klastojimu, turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu.

Taip pat išteisintas advokatas Tomas Puzinas, kaltintas padėjimu reikalauti kyšio, ir verslininkas Andrejus Rybakovas, jis kaltintas padėjimu reikalauti kyšio ir dokumentų klastojimu.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad vyrai, veikdami bendrai, reikalavo didelės vertės kyšio iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių už kreipimąsi į teismą dėl didesnio kaip 8,7 mln. eurų kreditinio reikalavimo pripažinimo.

Portalas atviraklaipėda.lt yra rašęs, kad iš pradžių reikalauta 150 tūkst. litų (43,5 tūkst. eurų), vėliau ant lapelio atsirado 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų) suma, netrukus gyvo pokalbio metu esą padidėjusi iki 600 tūkst. litų (173 tūkst. eurų). Galų gale neva pareikalauta 5,662 mln. litų (1,64 mln. eurų).

Taip pat bankroto administratorius kaltintas, kad administruodamas bankrutuojančią bendrovę ir privalėdamas pasirūpinti pavojingų atliekų sutvarkymu, padedamas verslininko, suklastojo dokumentus.

Dokumentuose nurodyta, kad pavojingos atliekos pristatytos atliekų tvarkymo bendrovei ir jai sumokėta už atliekų priėmimą.

Pasak prokuratūros, iš tikrųjų pavojingos atliekos nugabentos į iš anksto sutartą vietą ir siekta jas parduoti. Dėl neva fiktyvios sutarties sudarymo ir cheminių produktų gabenimo įmonių bankroto administratoriui inkriminuotas ir jo žinioje esančio svetimo bankrutuojančiai įmonei „OKZ Holding Baltija“ priklausančio beveik 3,5 tūkst. eurų vertės turto iššvaistymas.

Visi trys vyrai teisminio proceso metu kaltės nepripažino.

Bylą nagrinėjančiam teismui jie įrodinėjo, kad bandomi kriminalizuoti įvykiai ir veiksmai yra įprastiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie vyksta ir atliekami civilinių bylų proceso metu.

Pasak teismo, patikimų įrodymų, kad vyrai reikalavo iš įmonės „Statega“ atstovų didelės vertės kyšio ir tarėsi dėl tokio kyšio priėmimo, byloje nenustatyta, o prielaidomis ir spėlionėmis remtis negalima.

„Išklausius teismo posėdžio metu pateiktą garso įrašą ir kitus byloje pateiktus pokalbius, įvertinus ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais duomenimis, juose nėra užfiksuota tokių įrodymų ir įmonių bankroto administratoriaus bei advokato teiginių, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinime minimu metu buvo reikalaujamas koks nors kyšis ar dėl jo tariamasi“, – teismo išplatintame pranešime cituojama nutartis.

Taip pat teismas nurodė, kad iš bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės Klaipėdos filialo direktoriaus ir verslininko tarpusavio pokalbių ir pokalbių su kitais asmenimis telefonu, susirašinėjimo elektroniniu paštu nenustatyta, kad direktorius būtų prašęs, kurstęs, įkalbinėjęs verslininką kažkam neteisėtai parduoti dažus ir tokiu būdu iššvaistyti bankrutuojančios bendrovės
turtą.

Teismas pažymėjo, kad jų veiksmai nėra nusikalstami, o vertintini kaip galimas atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas ir galimas sutartinių santykių netinkamas vykdymas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šie vyrai dokumentų neklastojo ir jų nepanaudojo, nes sutartis tarp šalių dėl atliekų tvarkymo buvo pasirašyta ne fiktyviai, o realiai siekiant atitinkamo rezultato ir ji yra įvykdyta.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.