Pasak šaltinių, kol kas klausimas svarstomas neoficialiai, o vienas iš proceso tikslų yra išsiaiškinti, ar 2003 metais centrinio banko nustatytas infliacijos tikslas – „mažesnė, bet artima 2 proc. infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu“ – atitinka šiuolaikinės ekonomikos realijas.

Šaltiniai pažymėjo, kad ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) nori išlaikyti pinigų politikos lankstumą, kuri numato galimybę faktiniam rodikliui nukrypti nuo tikslinio lygio į didesnę ar mažesnę pusę.

„ECB turi viską persvarstyti, kadangi akivaizdžiai kyla problemų dėl nepakankamai aukštos infliacijos“, – pažymėjo „Standard Bank“ užsienio valiutos rinkos strategijos vadovas Steve Barrow (Stivas Berou).

Vartotojų kainų augimo tempai euro zonoje pastaraisiais metais yra gerokai mažesni už tikslinį 2 proc. lygį, nepaisant rekordiškai žemų palūkanų normų ir aktyvų supirkimų programų.

Birželio mėnesį vartotojų kainos metine išraiška padidėjo 1,3 proc., o paskutinį kartą šis rodiklis viršijo 2 proc. 2018 metų gegužės–spalio mėnesiais, daugiausia dėl didėjančių degalų kainų.

Ketvirtadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo 0,1 proc. iki 1,1214 JAV dolerio už eurą.