Išplėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų tarą, pasiūlė Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Komiteto posėdžio metu ji kalbėjo, kad depozito sistema pasiteisino, Europoje yra pristatoma kaip sėkmės praktika.
„Ką ir pats ministras dažnai pabrėžiam, išplėtimą, kuris paskatintų mus eiti sėkmingai žiedinės ekonomikos keliu. Išklausėme studiją, kuria Vyriausybė pateikdama savo išvadą, kaip ir pritardama iš esmės, tiesiog įpareigojus Aplinkos ministeriją parengti. Ir studijos rezultatai kalbėjo daugiau privalumų, o ne trūkumų naudai, nes tai ir aplinkosaugininkų klausimai ir gyventojų pageidavimo klausimai. Jie tą depozito sistemą vertina teigiamai ir net laukia. Ir lygiai taip pat skaidrumo ir sutvarkymo prasme, nes per depozito sistemą sutvarkoma stiklo pakuočių 86 proc., o per konteinerinę tik 46 proc. Manyčiau, kad čia yra teigiamas aspektas. Aišku, posėdžio metu daugiau pasisakė ūkio subjektai, kurie prieštaravo depozito sistemos išplėtimui, bet mes negirdėjome kitos pusės. Norėtume ir kitą išgirsti, nes dalis galbūt pasisakytų už“, – kalbėjo V. Vingrienė.
Ji toliau svarstė, kad galbūt ši sistema neturėtų būti pririšta prie prekybos centrų, kad jiems nekiltų papildoma administracinė našta. Kadangi vis dar nėra tikslių priemonių, kaip šią iniciatyvą įgyvendinti, kad ji būtų naudinga visiems, parlamentarė pasiūlė klausimą nukelti į rudens sesiją.
Seimo narys Paulius Saudargas kalbėjo, kad tuo pačiu metu reikėtų priimti sprendimus ir dėl rūšiavimo skatinimo, kad projektas būtų subalansuotas. Pasak jo, jei bus pradedama tvarkingai rūšiuoti, galbūt ir depozito sistemos plėsti nereikėtų.
Savo nuomonę išsakė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis turėjo atsakymą pasiūlymo iniciatorei V. Vingrienei.
„Buvau paminėtas, kaip to gero pavyzdžio skleidėjas. Tai noriu, kad neklaidintų žmonių, kalbu apie esamą sistemą, kuri šiandien dienai yra pati efektyviausia, o ne išplėstą. Kalbant apie plėtrą, turbūt buvo atlikta studija ir visi mokam skaityti ir skaičiuoti. Pasilieku prie tos nuomonės, ką ir kolega sako, kad iš tiesų pažiūrėjus į skaičius, privalumų yra daug, kaip ir trūkumų. Reikia vertinti bendrą visumą. Investicijos padarytos į konteinerinę sistemą, turbūt reikia efektyvinti, nes tai yra pats pigiausias būdas tvarkyti atliekas. Išėmus ir išplėtus depozito sistemą, ką ir sako studija, pabrangtų tiek depozito sistemos administravimas ir išplėtimas, tiek konteinerinės sistemos administravimas ir palaikymas. Kalba eina apie 60 tūkst. tono stiklo, kuris būtų privalomas perrinkti rankomis, surinkti iš taromatų, pervežti į skaičiavimo centrą ir tada visi kiti procesai. Tie dalykai, suprantame, kad kainuoja. Automatiškai konteinerinės sistemos mums nebereikėtų“, – kalbėjo K. Mažeika.
Galiausiai 9 komiteto nariai balsavo, kad klausimas būtų nukeltas į rudens sesiją. Vienas, liberalas Simonas Gentvilas, balsavo prieš nukėlimą, teigdamas, kad ir taip šis klausimas svarstomas jau nuo 2017 metų ir reikėtų priimti sprendimą. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas po balsavimo teigė, kad pasiūlymui atidėti klausimą pritarta ir dabar iki rudens sesijos Seimo nariai galės diskutuoti „kiek norės, nuo ryto iki vakaro“.
Sistemos išplėtimas – didesnės prekių kainos
Verslininkų ši idėja nežavi. Trečiadienio rytą išplatintame pranešime spaudai komentuojama, kad dėl užstato sistemos išplėtimo vartotojams teks susimokėti daug didesnes sumas – pabrangs užstato ir rūšiavimo konteinerių sąnaudos.
„Aplinkos ministerijai atlikus nepriklausomą šio klausimo analizę apsidžiaugėme, kad pagaliau sprendimai bus priimami remiantis faktais, tačiau dabar atsidūrėme situacijoje, kai ekspertų išvados ignoruojamos. Minėta analizė aiškiai parodė, kad užstato sistemos plėtra būtų maždaug 5 kartus brangesnė, nei rūšiavimo konteinerių sistemos, o sutvarkymo rezultatas būtų tik labai nežymiai geresnis“, – sako Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė.
Tvirtinama, kad pabrangusių užstato ir rūšiavimo konteinerių sistemoms, sąnaudos būtų perkeltos ant Lietuvos gyventojų pečių, tai yra, atitinkamos prekės jiems pabrangtų.
„Lietuvoje šiuo metu turime dvi sistemas, kuriomis tvarkoma stiklo pakuotė – užstato ir rūšiavimo konteinerių. Konteinerių sistema yra nuolat plečiama, investuojama į kokybiško jos veikimo užtikrinimą. Iš šios sistemos išėmus didžiąją dalį stiklo pakuotės, šios investicijos nueitų veltui, o likusių pakuočių tvarkymas ženkliai pabrangtų“, – teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius ir tvirtina, kad efektyviau būtų plėsti esamą konteinerinę sistemą.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas mano, kad išplėsti taromatų sistemą būtų sudėtinga, nes didelė dalis vyno ar stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių nėra pritaikomi automatiniam surinkimui. Vadinasi, tuos butelius reikėtų rinkti rankomis, taip pat reikėtų didinti stiklo taros sandėliavimo plotą parduotuvėse, įrengti daugiau naujų taromatų.
Šiuo metu sistemoje dalyvauja tik alaus, sidro ir jų kokteilių pakuotės. Atnaujinta užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį.
