Seimas, neatsižvelgęs į neigiamas Vyriausybės ir parlamentinio Audito komiteto išvadas, praėjusią savaitę pritarė tai numatančiai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisai, kurią parengė „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė ir liberalas Simonas Gentvilas.
I. Šiaulienės teigimu, šiems rūmams išimtis daroma, nes ši organizacija vykdo valstybės deleguotas funkcijas – išduoda sertifikatus, būtinus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis, nenugalimas aplinkybes patvirtinančias pažymas, vertina kompetencijas profesinio mokymo įstaigose, dalyvauja valstybinių egzaminų komisijose, kolegijose.
„Paprastai tai būna po keletą kambarėlių, tai nėra kažkokie atskiri rūmai“, – pridūrė ji.
S. Gentvilas tikino, kad rūmai laikinai neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių turtu galės tik šioms valstybės funkcijoms atlikti. Pasak jo, tai bus numatyta Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymu.
Jis neslėpė, kad pataisą su I. Šiauliene parengė gavę Klaipėdos Prekybos pramonės ir amatų rūmų prašymą.
Seime nuomonės išsiskyrė
Konservatorius Edmundas Pupinis pritarė pataisai. Anot jo, paremti Prekybos, pramonės ir amatų rūmus reikia ir todėl, nes kitos asociacijos neturi „tokio atstovavimo regionuose“.
„Pramonės ir prekybos rūmai privalo išlaikyti savo tam tikras atstovybes, kad teiktų verslui paslaugas“, – Seime aiškino E. Pupinis.
Tuo metu Audito komiteto narys Naglis Puteikis tikino, kad šie rūmai verčiasi komercine veikla ir gali skirsti lėšų patalpų nuomai.
„Jeigu suteiksime šitiems rūmams galimybę panaudos būdu naudoti turtą, tai, pavyzdžiui, būtų diskriminuojami kiti analogiški subjektai, kaip Odontologų, Architektų ar Žemės ūkio rūmai“, – tvirtino N. Puteikis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Auksė Armonaitė teigė, kad vienos organizacijos išskyrimas yra „piktnaudžiavimas ir ydinga praktika“.
„Kodėl viena (asociacija – BNS) turi turėti privilegiją? Man apskritai kyla abejonių, ar šis procesas, šita pataisa yra skaidri. Mes negalime išskirti vienų ir su visu pavadinimu įrašyti tik juos į įstatymą“, – sakė A. Armonaitė.
Vieni patalpas nuomoja, kiti naudojasi valstybės turtu
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Darius Buta BNS nurodė, kad Vyriausybė panaudos pagrindais rūmams dešimčiai metų yra suteikusi beveik 1,1 tūkst. kv. metrų patalpas.
„Šis sprendimas užtikrina rūmams deleguotų funkcijų, paslaugų verslui teikimo kokybę, prisideda prie investicijų pritraukimo, eksporto skatinimo ir Lietuvos verslo atstovavimo tarptautiniu lygiu“, – BNS tvirtino D. Buta.
Šiaulių Prekybos pramonės ir amatų rūmams savivaldybė pagal panaudos sutartį yra suteikusi 100 kv. metrų patalpas, BNS nurodė rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška. Anot jo, Telšių filialas patalpas nuomojasi iš Turto banko, o Kuršėnuose esantis rūmų skyrius įsikūrė iš rajono savivaldybės gautame kambarėlyje.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorė Olga Grigienė teigė, kad daugiausia patalpų yra nuomojama, tik apie 200 kv. metrų gauta neatlygintinai iš valstybės tarpukariu statytose, apleistose rūmų patalpose, kuriose įsikūrusi viešoji biblioteka.
„Nelabai galime teikti paslaugas ir vykdyti savo veiklą, tose patalpose, kurios buvo suteiktos panaudos būdu, nes jos tam nėra tinkamos“, – BNS sakė O. Grigienė.
Kauno rūmai filialus turi Kėdainiuose bei Jonavoje, kur patalpas nuomojasi, o Marijampolėje jos lengvatinėmis sąlygomis gautos iš savivaldybės.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas informavo, kad rūmai nuosavų patalpų neturi – naudojasi beveik 150 kv. metrų ploto valstybės patalpomis.
„Klaipėdos, kaip ir Kauno rūmai, prieš karą turėjo pastatus, kurie dėl restitucijos iki šiol negrąžinti. (...) Tai dabar taip ir glaudžiamės valstybės skirtose patalpose. Jeigu Seimas kada nutars, kad reikia rūmams grąžinti prieš karą turėtą nekilnojamąjį turtą, tada klausimas išsispręstų“, – BNS teigė V. Pleskovas.