Už tokį pakeitimą balsavo – 66, prieš – 5, susilaikė – 30.

Naująja nuostata darbdaviai bus įpareigojami darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio atlyginimo (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir jo intervalą.

Pataisą palaikė ir konservatorė Gintarė Skaistė, kuri teigė, kad praeiti visas procedūras, kol sužinosi, koks atlyginimas siūlomas, darosi beprasmiška.

„Tačiau nepaisant to, matau įstatyme ir keletą abejotinų vietų, kad nėra nurodyta jokio kontrolės mechanizmo, ar darbdaviai viešins tą darbo užmokestį ir nėra nuobaudų numatyta, jei to nedarys, ar jei darys netiksliai“, – teigė ji, bet pridėjo, kad nepaisant to, reikia pažiūrėti kaip įstatymas veiks.

Liberalas Simonas Gentvilas buvo prieš šį siūlymą. Teigė, kad tai „manufaktūrinės visuomenės ir ekonomikos sąlygomis kurtas įstatymo projektas, nes šiandien darbuotojo neprisiviliosi tik už atlyginimą“. Jis taip pat teigė, kad nesant kontrolės mechanizmui darbdaviai galės nurodyti didžiulius atlyginimų intervalus.

„Jei pradėsime reguliuoti kiekvieną darbdavį, ką jis turi nurodyti darbo skelbime, tai nueisime klaidinga linkme. Šiandien darbuotojai jei renkasi, žiūri kas vadovas, koks kolektyvas, kokios darbo sąlygos, kaip darbuotojo pensija prižiūrima, ar yra vieta ir sąlygos sudaromos atsivesti šunį ar vaikus“, – kalbėjo jis.

Vienas iš pataisos iniciatorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Tomas Tomilinas teigė, kad absoliuti dauguma Lietuvos žmonių dirba 500-700 eurų intervale ir ta minimali kaina, kiek darbdavys mokės – svarbiausia. Tad jo nuomone, nereikėtų vertinti iš Vilniaus IT specialisto taško šį pasiūlymą.

„Tie žmonės negaiš savo laiko, jei galės pasirinkti geresnį skelbimą. (…) Jeigu visi darbdaviai turės vienodas prievoles, nes šiandien vieni skelbia, kiti ne, tai tas stūmimas bus iš apačios. Jei konkurentas pasiūlys daugiau, aš galbūt pasiūlysiu daugiau“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Seimo narys Sergejus Jovaiša teigė manantis, kad gali įvykti masinis kartelinis susitarimas tarp įmonių rašyti siūlomo atlyginimo ribas nuo 1000 iki 10 tūkst. eurų, o jau susitarti su darbuotoju, kokį norės.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė taip pat teigė, kad susilaikys balsavime ir pasiūlė valdantiesiems teikti esminius projektus, kurie galėtų kelti atlyginimus Lietuvoje, o ne užsiimti darbo skelbimų redagavimu. Anot jos, jau ir dabar ganėtinai sureguliuota ir išdėstyti reikalavimai, ką galima rašyti darbo skelbimuose, o tai sunkina smulkiųjų verslininkų galimybes specifikuoti darbo pasiūlymą.

DELFI primena, kad ši Darbo kodekso pataisa susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Darbuotojų profsąjungos siūlymą palaikė, darbdavių – ne.

Pavyzdžiui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė yra teigusi, kad toks pakeitimas didins darbuotojo derybines galias, nes jis iš anksto žinos, kokios yra algos derybinės ribos, darbdavys neturės galimybių manipuliuoti skaičiais darbo pokalbio metu. Jos teigimu, dėl šio pakeitimo taip pat bus taupomas darbuotojų ir darbdavių laikas, atsirenkant tik tuos pasiūlymus, kurie tinka. O taip pat teigiama, kad taip bus mažinama šešėlinė ekonomika.

I. Ruginienė Socialinių reikalų ir darbo komitete yra komentavusi, kad dėl šios pataisos niekas nedraus darbo pokalbio metu darbuotojui pasiūlyti ir didesnį atlyginimą, tačiau skelbime turi būti nurodyta minimali orientacinė riba.

Tuo tarpu darbdavių atstovai tvirtino, kad toks siūlymas yra perteklinis, jį bus lengva apeiti, o kontrolės mechanizmo, kad tikrai būtų mokamas skelbime nurodytas atlyginimas, nebus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius svarstant šį siūlymą komitete yra teigęs, kad darbdaviui nieko nereiškia parašyti skelbime didesnį atlyginimą, o pokalbyje pasakyti, kad toks atlyginimas bus tik po trijų mėnesių, praėjus bandomąjį laikotarpį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistė Karolina Mickutė komentavo, kadangi bus galima skelbti ne tik tikslų atlyginimą, bet ir amplitudę siūlomo atlyginimo, pastaroji galės būti labai plati ir nesuteiks derybų galios. Pavyzdžiui, darbdavys nurodys skelbime atlyginimą nuo 600 iki 1900 eurų ir tai kažkokios papildomos naudingos informacijos žmogui nesuteiks.

Darbo kodekso pataisą pasiūlė seimo nariai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Aušrinė Papirtienė bei Gediminas Vasiliauskas.