Rusija statys naują privačią automobilių magistralę: jungs Baltarusiją su Kinija

Rusijos vyriausybė nurodė Transporto ir Ekonomikos plėtros ministerijoms konsultuoti projekto iniciatorių investuotojų pritraukimo klausimais, taip pat drauge su Finansų ministerija ir Statybos ministerija remti pirmosios privačios magistralės, sujungsiančios Europą ir Kiniją, projektą, skelbia rbc.ru.

Vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pritarė pirmosios visiškai privačios automobilių magistralės „Meridian“ projektui. Magistralė turėtų driektis nuo pasienio su Baltarusija iki Kazachstano ir per jį sujungti Vakarų Europą ir Kiniją. Apie tai rašo „Vedomosti“ remdamasis birželio 24 d. premjero posėdžio protokolo kopija, kurios autentiškumą laikraščiui patvirtino D. Medvedevo spaudos sekretorius.

Laikraščio duomenimis, ministrų kabineto vadovas nurodė Transporto ministerijos ir Ekonomikos plėtros ministerijos valdininkams konsultuoti projekto iniciatorių – rusų investicinę ir statybos bendrovę „Russkaja holdingovaja kompanija“ (RHK) – investuotojų pritraukimo klausimais, įskaitant ir investuotojus iš Kinijos. Be to, D. Medvedevas nurodė transporto, statybos, finansų ir ekonomikos plėtros ministrus visokeriopai remti projektą.

Privačios magistralės statybos vertinamos beveik 600 mlrd. rublių, be PVM. Planuojama ją pastatyti nenaudojant papildomų lėšų iš biudžeto. Tačiau, kaip laikraščiui „Vedomosti“ sakė du šaltiniai, privatūs statytojai iškėlė sąlygą, jog valstybė turi užtikrinti jiems minimalias garantuotas pajamas – 35 mlrd. rublių per metus. Tokios lėšos jiems bus reikalingos norint apsisaugoti nuo situacijų, kurioms negalės turėti įtakos investuotojai, – pavyzdžiui, tuo atveju, jei iškiltų politinių rizikų, tokių kaip valstybinių sienų uždarymas. Komercinių rizikų valstybės garantija nedengs.

RHK beneficiantas Aleksandras Riazanovas laikraščiui sakė, kad analogiškų politinių garantijų Rusijos valdžia dar niekad neteikė, tačiau patikino, kad vyriausybė įdėmiai svarsto automobilių magistralės projekto kūrėjų argumentus. Šių metų pavasarį ministrų kabinetas svarstė ir finansines valstybės garantijas, siekiančias 200 mlrd. rublių, pažymi šaltiniai.

Tačiau A. Riazanovas tvirtina, kad dabar apie tai jau nebediskutuojama, nes „projektas geras, o prie finansavimo gali prisijungti bendrovė „Lyder“, kuri aktyviai investuoja į infrastruktūrą. Vis dėlto pati įmonė „Lyder“ projekto iniciatoriams yra sakiusi, kad valstybės garantija šiuo atveju vis dėlto būtų pageidaujama, pridūrė „Vedomosti“ pašnekovas, artimai susijęs su bendrove.

Šių metų gegužės pabaigoje A. Riazanovas naujienų tarnybai RBC teigė radęs būdų, kaip sumažinti magistralės projekto kainą 120 mlrd. rublių, iki 472 mlrd. rublių. Iš pradžių pagal projektą buvo numatytos trijų pagrindinių ruožų statybos:

Pirmasis: 430 km nuo pasienio su Kazachstanu Orenburgo srityje iki Samaros srities;

Antrasis: 1100 km palei Samaros, Saratovo, Tambovo sritis iki magistralės „ M4 Maskva-Donas“;

Trečiasis: magistralės M4 ruožas iki pasienio su Baltarusija.

Tačiau A. Riazanovas tvirtino, kad sutaupyti 120 mlrd. rublių bus galima, tik atsisakius pirmojo ruožo.