Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad 2017 m. II pusmetį, kai jau buvo įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, buvo gauti 52 reikalavimai dėl neturtinės žalos, 2018 m. per I pusmetį gauti jau 88 pranešimai. Bendrai 2018 metais darbo bylose buvo iškelta 170 reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. 44 proc. šių reikalavimų buvo atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, 16 proc. (27 reikalavimai) patenkinta. Kitų nagrinėtų prašymų dalį sudaro taikos sutartys, atsisakymai nuo pareikšto reikalavimo ir kt.

Darbuotojai taip pat kreipėsi dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo nutarties – gauta 88 reikalavimai, 68 proc. tokių reikalavimų tenkinta.

„Neturtinė žala darbuotojui padaroma įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis (pavyzdžiui, reputacijos pablogėjimas) ir kita“, – informuoja VDI.

Taip pat 2018 m. pirmos instancijos teismuose buvo pateikti 22 ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Prisiteisia ir 1000 eurų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laidoje „DELFI 11” pasakojo, kad darbuotojai patiria spaudimą iš darbdavių. Pavyzdžiui, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdavys gali duoti pirmąjį įspėjimą darbuotojui dėl kurio šis pasiskųsti negalės.

„Jeigu pavėlavote į darbą, arba man atrodo, kad kažką blogai padarėte, o esate visiškai gal ir nekalta, tai aš rašau jums įspėjimą ir įspėju, kad jei per 12 mėnesių tą patį pažeidimą padarysite, tada gresia sankcijos ir papeikimas. Tai neabejotinai sumažino darbuotojų teises, nes darbuotojai negali skųsti pirmojo įspėjimo darbo ginčams, nes įspėjimas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Tai reiškia, kad darbuotojas turi sėdėti 12 mėnesių didžiausioje įtampoje, yra spekuliuojama, jam kiekvieną dieną daromas spaudimas, primenama apie įspėjimą ir jis turi bijoti, kad, neduok Dieve, nepadarytų antro lygiai tokio paties pažeidimo. Yra baisiausia emocinė įtampa. Apsiginti jis negali.

Jeigu darbuotojas padarė pažeidimą – viskas gerai, bet yra daugelis atvejų, kai darbdaviai tai naudoja kaip spaudimo priemonę, nes darbuotojas apsiginti negali. Anksčiau buvo, kad skiriu drausminę nuobaudą, galiu iš karto eiti į Darbo ginčų komisiją ir apsiginti, pasakyti, kad aš esu teisus. Dabar turiu laukti kol ateis antras įspėjimas su tam tikromis pasekmėmis. Ir tik tada aš galiu ateiti į Darbo ginčų komisiją ir kalbėti apie pirmą, antrą įspėjimą“, – pasakojo I. Ruginienė.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus patarėja Audronė Baršienė išgirdusi šį pasakojimą priminė, kad darbuotojai gali kreiptis ir dėl moralinės žalos atlyginimo. Net ir tada, kai jau yra atleistas.

Dalius Gedvilas, Inga Ruginienė, Audronė Baršienė

„Kadangi kompetencija praplėsta tai ginčų komisija gali priteisti ne tik vidutinį darbo užmokestį už pravaikštą, kompensacijas, bet ir neturtinę žalą, tai yra patirtą moralinę žalą. Galbūt visus metus darbuotojas išgyveno įtampoje, tai gali įsivertinti“, – teigė ji.

Anot A. Baršienės, būna darbuotojų, kurie nežino, kad gali kreiptis ir dėl patirtos neturtinės žalos, o tokių atvejų, kai kompensaciją pavyksta prisiteisti – ne vienas.

„Esu pati dalyvavus Darbo ginčų komisijoje dėl neteisėto atleidimo. 1000 eurų buvo priteista darbuotojui tik už moralinę žalą, nekalbant apie visus atlyginimus, kompensacijas. Tik už moralinę žalą – tūkstantis eurų“, – tikino I. Ruginienė.

Dalis darbuotojų vis dar nedrįsta kreiptis

Pašnekovės pokalbio metu patvirtino, kad dalis darbuotojų į Darbo ginčų komisija nesikreipia ne vien dėl to, kad nežino, jog turi tokią teisę, bet ir todėl, kad baiminasi prarasti darbą, neįsidarbinti kitur.

„Tai jaučiasi regionuose. Didžiuosiuose miestuose darbo rinkos kaita yra pakankamai didelė, bet regionuose yra didelis emocinis sprendimas, nes nors ir trūksta darbuotojų, tačiau ir darbuotojams didelio pasirinkimo su darbo vietomis nėra. Kai mes kalbame su savo nariais regionuose, tai tikrai labai daug išgirstame ir tokių pasakymų, kad geriau aš pakentėsiu ir palauksiu, nes gal prarasiu darbą, bijau eiti. Gal aš geriau nepaklausiu, nepaprieštarausiu, nes man svarbu yra darbo vieta. Tokiuose atvejuose labai svarbu profesinė sąjunga, kuri gali šiek tiek užstoti žmogų“, – aiškino I. Ruginienė.

VDI 2018 m. iš viso gavo 4414 skundus ir pranešimus dėl viešo intereso, iš kurių ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėta 4299. Daugiausia skunduose ir pranešimuose keliamų klausimų susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimi (2148), darbo ir poilsio laiku (770) ir darbo užmokesčiu (641).

Per 2018 m. VDI reikalavimuose buvo nurodyti 2849 pažeidimai. Didžioji dalis nurodytų pažeidimų buvo susiję su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimais (2240), apie 21 proc. pažeidimų (609) nustatyta dėl darbo įstatymų pažeidimų.
VDI priėmė nutarimus skirti baudas 338 atvejais, ir tai yra 64 proc. daugiau, nei 2017 m. Minėtuose nutarimuose paskirtų baudų bendra suma sudarė 197 625 eurų, o palyginus su 2017 m., paskirtų baudų suma išaugo beveik dvigubai.

Tuo tarpu per 2018 m. darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių viso gavo 6712 prašymą dėl individualių ar kolektyvinių ginčų dėl teisės nagrinėjimo. Didžiausia dalis reikalavimų – beveik 77 proc. – buvo kelta dėl nesumokėto darbo užmokesčio (5848), rašoma VDI veiklos ataskaitoje.

Visą laidą apie Darbo kodeksą galite peržiūrėti čia: