– ES pripažino Lietuvos keltą skirtingos tų pačių produktų kokybės problemą: bus taikomos baudos. Toks pranešimas pasirodė birželio pabaigoje. Viceministre, Jūsų žiniomis, kada tos baudos bus taikomos?
– Situacija yra gerėjanti, bet nėra gera. Vartotojų tarnybos dėka prieš porą savaičių užfiksavome, kad labai didelė dalis vartotojų, apie 75 proc. jaučiasi diskriminuojami. Tai indikuoja labai didelę problemą, kurią Lietuva kartu su kitomis šalimis nuo 2017 metų kėlėme ES institucijoms. Gerėjimas yra jaučiamas todėl, kad EK pateikė direktyvos pasiūlymą, kuriuo sprendžiama mūsų problema. Ten yra aiškiai pasakoma, kad skirtinga produkto sudėtis, nors produktas yra pristatomas kaip toks pats, būtų nesąžininga komercinė veikla, už kurią būtų taikoma atsakomybė. Ta atsakomybė yra nuo 3 proc. iki visų metinių pajamų įmonėms, gamintojams.
– Bet pasirodė ir kitas pranešimas: „Europos Komisijai paskelbus, kad mokslininkai nerado įrodymų, jog Europos Sąjungos rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi“. Tai kaip iš tiesų?
– Ten buvo lyginama 130 produktų 19 šalių. Buvo nustatyta, kad apie 30 proc. iš tų tikrinų produktų, pakuotė buvo identiška arba labai panaši, nors sudėtis skirtinga. O komisija pasakė, kad negali padaryti išvadų, kuriomis pasakytų, kad skirtinga rinka yra rytams ir vakarams. Priežasčių yra įvairių.
– Kaip viskas keisis?
– Gamintojams nurodymas yra akivaizdus. Žinutė, kurią ES šalys dabar jau vieningai siunčia, kad negali būti skirtingos kokybės produktų vienoje bendroje rinkoje, negali būti skirtingų vartotojų, visi vartotojai turi prieiti prie tų pačių produktų. Ką mes pastebime, kad jau nuo tada, kai pradėjome kelti tą klausimą, kai kurie gamintojai pakeitė savo gaminamų produktų sudėtį. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus „Nutella“ sudėtyje skirtose šalyse skyrėsi ir ingredientai, bet dabar „Nutella“ jau gaminama vienodai visai Europos Sąjungai. Čia jau tikrai yra gamintojo požiūrio pasikeitimas, dar netaikant atsakomybės. O už poros metų, kai įsigalios direktyva, galėsime taikyti ir finansinę atsakomybę. Nors būtų svarbu pasakyti, kad ir dabar, remdamiesi turimomis priemonėmis, pradėsime bandyti apibrėžti tą atsakomybės taikymą. Tikimės, kad baudos dar labiau paskatins gamintojus.
– Ar gamintojai turės tiesiog gaminti vienodos kokybės gaminius visai ES ar galės nurodyti ant pakuotės, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje gaminys kitoks nei Vokietijoje?
– Yra labai gerai, kad mes turime produktų įvairovę. Įvairovės nesiekiame mažinti, mes siekiame, kad vartotojas nebūtų klaidinamas. Jeigu žmogus perka vandenį, aš tikiuosi, kad tas vanduo yra tam tikros kokybės. Jeigu vanduo Vokietijoje yra parduodamas su tokia pačia etikete, aš tikiuosi, kad ir čia tas vanduo yra toks pat. Ką galime pasakyti, kad gamintojai paprastai nemeluoja ant etiketės, nes sudėtis ant jos nurodoma teisingai. Jeigu limonado sudėtis Lietuvoje būtų kitokia, jie tai nurodytų ant etiketės, bet visa pakuotė ir pateikimas dažnai būna toks pats. Taigi šis elementas, kad produkto sudėtis skiriasi, bet jis pateikiamas kaip lygiai toks pats, tai mes čia turime problemą. Tai yra nesąžininga komercinė veikla. Tai turi būti baudžiama, nes vartotojas yra klaidinamas.
– Ponia Kebliene, kur daugiausiai tų dvigubų standartų, kalbant apie maistą, atrasta? Kokiuose gaminiuose?
– Reiketų pažymėti, kad yra labai įvairios maisto grupės. Aišku, mus labiausiai neramina skirtumai, kurie buvo nustatyti vaikams skirtuose produktuose, taip pat rasta skirtumų pardavinėjant gaiviuosius gėrimus, saldėsius. Mažesni skirtumai buvo nustatyti alkoholio produktuose, bet kažkokios taisyklės, pagal kurią būtų įmanoma nustatyti, nepastebėjome.
– Ką jūs nustatėte? Kad kokybė prastesnė?
– Jungtinių tyrimų centro atliktas tyrimas rodo kitokį vaizdą, jie lygino, ar sudėtis yra tokia pati. Tai nebūtinai reiškia, kad kitas produktas tikrai yra nekokybiškas, bet problema yra tame, kad jis atrodo taip pat, kaip ir Vokietijoje, todėl vartotojas nežino, kad realiai jo sudėtis skiriasi.
– Ar per tą laiką kai buvo sužinota apie skirtingą produktų sudėtį, buvo imtasi kažkokių pokyčių?
– Nemažai gamintojų, po to, kai 2017 metais nuvilnijo skandalai, pradėjo aktyviai galvoti apie produktų sudėties suvienodinimą, nes išeitys yra dvi. Gamintojai turi vienodinti sudėtį ir pakuotę, palikdami tą pačią pakuotę, arba jeigu jie nori kažkurioms valstybėms teikti kitokios sudėties produktus, jie turi keisti ir pakuotę: kitokią spalvą, formą. Šioje vietoje galima džiaugtis, kad yra gamintojų, kurie suvienodina sudėtį.
– Viceministre, ar suvienodinus gaminius, nesikeis kaina? Ypač Lietuvoje, nes net neabejoju, kad gamintojai ir prekybininkai tuo bandys pasinaudoti.
– Iš tiesų produkto sudėties skirtingumas net dažnai būna paaiškinamas tuo, kad užsakant gaminį į rinką, jie užsakinėja tam tikros kainos gaminį, tada gamintojas siūlo, kad jis gali pagaminti su vienokia ar kitokia sudėtimi, dažnai taupant ar siekiant, kad produktas būtų pigesnis, pasirenkama tokia pigesnė sudėtis. Tada ji ir būna kitokia. Mes nesiekiame eliminuoti produktų įvairovės, mes siekiame, kad žmogus nebūtų klaidinamas. Jeigu produktas yra kitokios sudėties, vartotojas privalo būti apie tai aiškiai informuotas. Jis negali būti klaidinamas.
– Ar šioje vietoje yra kažkokių teisinių svertų, kurie padėtų sureguliuoti?
– Kiekvienas gamintojas spręs, pagal savo rinkodaros paskaičiavimus. (…) Kažkokio kainų pabrangimo tikrai nesitikime, aišku, kad kainos ir dabar didėja, bet kas yra kitas mūsų tyrimo objektas, kas yra didelė grėsmė, tai pastebime, kad kaina didesnė, bet gali būti ir kokybė prastesnė. Tai yra paradoksai, kuriuos mes norime stebėti ir vertinti.
– Birželio pabaigoje paskelbtos apklausos rezultatais, 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad maisto produktų kokybė Lietuvoje ir kitose šalyse skiriasi. Trys ketvirtadaliai – skaičius nemenkas, tiesa?
– Šioje vietoje tiek mes, tiek kolegos iš Vartotojų teisių apsaugos, turime pažymėti, kad mes pranešimų apie galimai skirtingą kokybę, dvigubą kokybę, negauname. Vartotojui sunku nustatyti tą konkretų skirtumą, nes kai tu keliauji į Vokietiją, tu neatsimeni, kokios tiksliai sudėties yra tas šokoladas, tu tiesiog žinai bendrai pakuotę, kaip ji atrodo. Informuoti apie tą tikslų skirtumą yra sunku, visgi buvo vykdomas projektas, kurio metu buvo skundžiamasi labiau ne dėl kokybės, o dėl kainos.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.
