Mažmeninės prekybos ekspertas, Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas interviu DELFI teigė, kad draudimas prekybos tinklams dirbti sekmadieniais kelia filosofinį vertinimą. Vieno teisingo atsakymo, gerai tai ar blogai, nėra. Tačiau ekspertas pažvelgia į Lenkijos pavyzdį. Pasak jo, tikslai ten nepasiekti, suklestėjo kitoks smulkusis verslas.

„Kainų (didžiųjų prekybos tinklų – DELFI) tai nepaveiks niekaip. Dėl nepatogumo suklestės smulkioji prekyba, bet sąlyginai smulkioji prekyba. Dabar centrinėje Europoje, kur Lenkija užima didžiausią dalį, stipriausiai augantys tinklai yra „Žabka“, „Lewiatan“. Vadinamieji mažieji tinklai, kur tų parduotuvių tūkstančiai, bet jie auga per franšizę. Tau, kaip privačiam asmeniui, duoda visas prekes ir tu prekiauji. Sekmadienis tam privačiam asmeniui iškrenta. Kiti monstriukai pradeda augti.

Kiek geresnės kainos? Negeresnės. Bet dėl to, kad reikia spręsti problemą ir yra žmonių ratas, jie ir auga tų žmonių sąskaita. Į tą rinką dažniausiai nueina didmenininkai. Lenkijos pavyzdžiu – „Eurocash“, buvę urmininkai. Pas juos pakankamas prekių portfelis, jie kuria franšizinę parduotuvę ir sprendžia to mažojo prekybininko problemas, bet realiai jie jį samdo. Dažniausiai įdarbinama savo patalpose, nuoma neskaičiuojama, už algą pasamdomas smulkusis prekybininkas, kuris parduoda tas prekes, bet ne kaži kiek uždirba. Taip ir išsivysčiusios sekmadieninės prekybos rinkos schemos. Kiek tai skatina realią smulkiąją prekybą, yra filosofinis klausimas“, – sako P. Čepkauskas.

Anot jo, tikėtina, kad ir Lietuvoje didmenininkai prekių tiekėjai galėtų imtis panašios schemos. Tad iš esmės smulkūs šeimų verslai, mažos parduotuvės, taip ir liktų negavusios didesnės naudos.

„Jos iš esmės užsikabintų to franšizinio tinklo, tarkime, kad ir „Aibės“ logotipą Lietuvoje, o iš tikrųjų būtų tolimesnis žmonių išnaudojimas, nes savininkas dirbtų septynias dienas, sekmadienį pats negalėtų atsisakyti dirbti, nes tą dieną tikrai būtų didesnė apyvarta. Kiek tą žmogų galima tada pavadinti nepriklausomu verslininku?

Visą savaitę juos smukdo didžioji prekyba, per vieną dieną gali atsigauti ir pasireguliuoti kainas. Bet išties, manau, kad tokioje situacijoje, kadangi užsikabins kokios nors franšizės ženklą, iš tikrųjų nelabai galės pareguliuoti kainų. Taip, didmenininkas negali reguliuoti mažmenininko kainų, bet yra tokia eilutė – rekomenduojama prekybos kaina (RPN) ir jie jos laikosi“, – tvirtina mažmeninės prekybos ekspertas.

Jis primena, kad sprendimui Lenkijoje prekybos tinklams nedirbti sekmadieniais įtakos turėjo katalikiškos pusės spaudimas.

„Valdžia stipriai susijusi su katalikų bažnyčia ir pas juos buvo idėja, kad sekmadieniais tikrai visi eis į bažnyčią, aukos ir panašiai. Bet gavosi šnipštas, sekmadienį nereikia važiuoti į prekybos centrą, tai iš viso niekur nereikia eiti“, – DELFI pasakoja P. Čepkauskas.

Kalbant apie prekybos tinklų nedarbą sekmadieniais, dažnai pridedama, kad teigiamą postūmį tai turėtų prekybai turgavietėse. Mažmeninės prekybos eksperto nuomonė kitokia, prekybos tinkluose apsipirkti įpratęs žmogus iš pradžių gal ir apsilankytų turgavietėje, tačiau ilgainiui įprastų kitu metu eiti apsipirkti į prekybos tinklus. Norint pritraukti gyventojus į turgavietes reikia arba akcentuoti išskirtinumą, arba daug mažesnę kainą.

„Jei esu sisteminis normalių parduotuvių lankytojas, nesakysiu, kad o dabar sekmadieniais eisiu kažkur kitur. Organizuočiau savo veiklą. Pradžioje, kol būčiau ne toks organizuotas, man tektų ten nueiti, bet po to prisitaikyčiau ir toliau eičiau į savo prekybos tinklus.

Didieji turi savo reklaminius biudžetus, yra suformuotas reklaminis gaubtas, pirkimo įpročiai ir pirkėjai nemato turgų. Reikėtų platformų, kur mažieji galėtų skelbti savo kainas. Jų kainos net geresnės galėtų būti, nes yra didelis pasirinkimas tiekėjų ir gamintojų, kurie nepakliūva į didžiuosius tinklus. Lietuvis kainai jautrus, tuo galėtų pritraukti vartotoją. Turgus – kitokia sfera, bet tai atmetus vartojimas nepasikeistų, nenertų visi į turgų“, – patikina jis.

2018 m. spalio 11 dieną „Estep“ buvo atlikę tyrimą, kurio metu aiškinosi, kokie pirkėjai dažniausiai lankosi sekmadieniais parduotuvėse, ar pritartų idėjai, kad parduotuvės sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirbtų. Apklausa parodė, kad sekmadieniais parduotuvėse lankosi 72 proc. pirkėjų, nesilanko – 28 proc. 23 proc. pirkėjų apsipirkimui sekmadienį teikia prioritetą, lyginant su kitomis dienomis. Išskiriant apklaustuosius pagal amžių, gaunamas pajamas ir turimą išsilavinimą, prieita išvados, kad darbo laiko sekmadieniais ribojimas labiausiai apsunkintų ekonomiškai aktyvių gyventojų apsipirkimą, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, o ekonomiškai pasyvių grupių (bedarbių, pensininkų) reikšmingai nepaveiktų.

„Estep“ apklausa taip pat parodė, kad 25 proc. pirkėjų pritaria, kad sekmadieniais ir švenčių dienomis parduotuvės nedirbtų, 65 proc. pirkėjų teigia, kad parduotuvės turėtų dirbti – su apribojimais ar be jų, 10 proc. nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)