Prieš kurį laiką DELFI lankėsi Varėnos rajone, kur bendravo su vietos verslininkais.

Kai atvykstame į Urkionių kaimą, atokiau prie miško įsikūrusioje šaudykloje – ramu. Čirpia paukščiai ir, atrodo, sunku patikėti, kad vos paėjėjus kiek tolėliau yra įsikūrusi ir Vidmanto šaudykla.

Tik pasitikęs mus vyras jau vedasi į ją ir aiškina, kad medžioklė jam yra liga.

„Manau, kad manęs jau niekas neišgydys“, – juokiasi jis.

Kol verslininkas aprodo savo 3,5 hektarų šaudyklos teritoriją, pasakoja, kad meile medžioklei jį užkrėtęs draugas, mat jis prieš 10 metų jį nusivežęs į pirmąją medžioklę. Jam taip patikę, kad vėliau vyras pradėjo treniruotis.

„Paskui pagalvojau, kad kam man važinėti kažkur toli, jei šaudyklą galiu turėti čia, nes iš Vilniaus dar važiuodavau ir į Anykščių šaudyklą. O dabar važiuoti nebereikia“, – džiaugėsi jis.

Dalis žemės, ant kurios šiandien yra įkurta jau pačio Vidmanto šaudykla, kaip atviravo, yra ir paveldėta, ir pirkta. Dalis jos anksčiau priklausė jo močiutei bei kitiems giminaičiams, tačiau vyras iš dalies savininkų ją nupirkęs, o kiti tiesiog atidavę.

Taip, kaip sakė, ant jos pradėjo dygti ir sodyba, kurią vilnietis nusprendė pasistatyti Varėnos rajone, o vėliau gimė mintis ir apie savo verslą, nors, kaip įvardijo, vyrui tai labiau hobis, nes jis dar ir ūkininkaujantis.

„Samdėme įmonę, kuri supylė smėlio pylimus, paskui dar kelis žmonės, kurie padėjo su įrengimu“, – pasakojo jis ir sakė, kad jo šaudykla šiandien veikia dar tik du mėnesius.

Vidmantas Balkė, šaudyklos Varėnos rajone savininkas
Foto: DELFI

Paklaustas, kas buvo sunkiausia kuriant verslą, vyras įvardijo reikalingų leidimų gavimą.

„Labai daug reikalavimų, daug biurokratijos. Reikėjo leidimų ir seifui, kur tuos ginklus laikyti“, – sakė jis, tačiau kiek kainavo tokia verslo pradžia, atskleisti nenorėjo.

Šioje šaudykloje galima išbandyti ir lėkštelių šaudymą. Įdavęs į rankas šautuvą Vidmantas pamoko, kaip nusitaikyti ir siūlo pabandyti pačiai. Nors į skriejančią lėkštę pataikyti pavyksta ne iš pirmo karto, keletą jų kulkos perskrodžia.

„Ir pats dažnai šaudau, tik savuose turnyruose nedalyvauju, nes tai būtų neetiška“, – iškart teisinasi jis, tačiau pasigiria, kad turi ir iš savo sumedžiotų bebrų kailių pasiūtą striukę.

Paklaustas, ar medžiotojams nėra gaila žvėrių, jis teigė, kad taip yra reguliuojama gyvūnų populiacija.

„Mes medžiojame, nes reikia reguliuoti populiacijas, taip pat šaudome selekcinius gyvūnus. Tai yra kai žvėris būna traumuotas, arba turi kokią ligą, kurią, tarkime, galima pamatyti iš ragų formos“, – kalbėjo jis.

Nors šiandien šaudykla veikia vos du mėnesius, lankytojų srautu vyras sakė skųstis negalintis.

„Savaitgaliai užsakyti iki liepos galo, dažnai atvyksta žmonės, kurie švenčia šventes – mergvakarius, bernvakarius.

Žiemą gal bus sunkiau“, – svarstė jis, bet sakė, kad šiandien jo šaudykloje dirba keturi asmenys.

Vyras pasakojo, kad norintys šaudyti lėkšteles už 25 vnt. turėtų pakloti 6 Eur, o 25 šoviniai taip pat kainuotų dar 6 Eur.

„Vienas pistoleto šūvis – 0,4 Eur, o vienas šūvis su „Kalašnikovu“ – 1,2 Eur“, – kainas vardijo Vidmantas.