Delfi trumpai
Liepos 1-oji paskutinė diena, kai gyventojai gali pasirinkti, ar toliau kaupti privačiame pensijų fonde, ar grįžti į „Sodrą“.
Kaupimo antros pakopos fonduose iki gegužės pabaigos atsisakė 103 tūkst. gyventojų. 
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, nuo 2019 metų pradžios naujas pensijų kaupimo sutartis sudarė 19,3 tūkst. žmonių, tarp kurių vyrauja jaunimas.
Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 8,9 proc. ir gegužės pabaigoje siekė 3,396 mlrd. eurų.

– Pradėkime nuo to, kad – viskas, pensijų reforma įvyko. Ar jau suskaičiuoti rezultatai: kiek žmonių grįžo į SODRĄ, kiek nusprendė kaupti II pakopoje ir kiek iš jos pasitraukė?

Pensijų reformos pasekmes pamatysime ir galėsime apie jas kalbėti po kokių 10 metų. Pamatysime, ar tie sprendimai, kuriuos priėmė gyventojai, jiems atneš finansinės naudos. Kalbant apie tikslius duomenis, jie vis dar plaukia į SODRĄ. Juos mes tikslesnius turėsime šią savaitę. Šiuo metu vengiame daryti išvadas, nes paskutinėmis dienomis buvo stebimas aktyvumas. Net skyriuose sulaukėme labai daug žmonių.

– O koks tas aktyvumas buvo?

– Tiesiog žmonės bendrai klausė: ką jiems daryti? Įdomu pastebėti, kad paskutinėmis dienomis buvo nemažai žmonių, kurie jau prieš mėnesį ar du buvo priėmę vienokį ar kitokį sprendimą, bet paskutinę akimirką jį pakeitė. Matome, kad aktyvumas, nežinia ir nerimas tikrai vyravo paskutinėmis dienomis.

– Kiek žmonių buvo priverstinai nukreipti į II pakopą?

– Kalbant apie tuos asmenis, kuriems buvo išsiųsti pranešimai, apie tai, kad jeigu jie nepasirinks kitaip, taps pensijų kaupimo sistemos dalyviais, nors iki šiol nebuvo, tokių žmonių buvo apie 150 tūkst. iš jų apie 20 tūkst. tokių, kurie anksčiau yra buvę tais dalyviais, bet 2013 metais buvo sustabdę savo dalyvavimą. Likę 120 tūkst. buvo tie jauni žmonės iki 40 metų. Jie iki šiol nedalyvavo pensijų kaupimo sistemoje ir kuriems buvo sudaryta galimybė tapti tais dalyviais.

Julita Varanauskienė

– Ankstesni skaičiai rodo, kad daugiau nei 100 tūkst. gyventojų kaupimą II pakopos fonduose nutraukė, o į juos įtraukė vos kiek daugiau nei 19 tūkst. gyventojų. Kodėl tokie dideli skirtumai?

– Gal reikėtų detalizuoti, ką reiškia, kad nutraukia kaupimą. Vieni žmonės pasitraukė iš kaupimo sistemos, tai reiškia, kad sukauptus pinigus perkėlė į SODRĄ ir nutraukė kaupimo sutartį, tokių žmonių buvo mažesnė dalis, o didesnė dalis buvo tų, kurie sustabdė įmokų mokėjimą, bet pačios sutarties nenutraukė. Tai reiškia, kad jų sukaupti pinigai iki šiol guli pensijų kaupimo bendrovėje ir tie žmonės yra laisvi ir jie gali bet kada atnaujinti įmokų mokėjimą ir toliau tęsti savo dalyvavimą. Kita vertus, tie, kurie sugrįžo į SODRĄ, irgi gali pradėti kaupti, bet jie pradėtų nuo 0. Kalbant apie tuos žmones, kurie yra laikinai sustabdę, tai ši reforma turi dar vieną elementą, kad po trejų metų jiems vėl bus pasiūlyta automatiškai įsitraukti į kaupimą. Jie vėl turės atlikti tą pačią procedūrą. Jie turės arba nedaryti nieko ir atsinaujinti savo įmokų mokėjimą, arba jie turės pareikšti, kad nenori ir nepersigalojo.

– Kodėl reikia tris kartus patvirtinti, jeigu jau priimi sprendimą?

– Matyt, šis spredimas priimtas dėl to, kad žmonių situacija dažnai keičiasi. Tai, kas jam yra labai aktualu šiandien, gali būti nebe taip aktualu kitą dieną. Kitaip sakant, gal po trejų metų jam jau bus aktualūs visai kiti dalykai. Tiesiog elementas, kai žmogus paskatinamas dalyvauti, o norėdamas nedalyvauti jis turi pareikšti savo valią. Tai yra moksliškai įrodytas reiškinys, kad žmonės yra linkę nedaryti nieko. Tarp skirtingų šalių yra žinoma tokia praktika, kad tokiu būdu valstybės nori paskatinti žmones dalyvauti kaupime, prisidėti prie savo pajamų senatvėje padidinimo.

– Reforma šiuo etapu baigėsi, o kas toliau?

– Toliau tie, kurie yra kaupimo dalyviai, vieni iš karto mokės maksimalią įmoką, kas yra 3 proc., kiti laipsniškai didėjančią, kuri per penkerius metus pasieks tą ribą. Yra dalis, kurie nusprendė sustabdyti įmokų mokėjimą ir turės jį sustabdyti. Tie, kurie nusprendė pasitraukti, jie taip pat turi teisę vėl dalyvauti. Per tuos šešis mėnesius tiesiog buvo suteikta galimybė arba langas, kai buvo galima pakeisti savo ankstesnius sprendimus.

– Kalbant apie visą reformą: ar skaičiuoklė, kuria remiantis buvo siūloma priimti sprendimą, buvo parengta tinkamai?

– Mano manymu, kadangi prie tos skaičiuoklės kūrimo prisidėjo labai daug žmonių ir institucijų, ji buvo parengta taip gerai, kaip tik galėjo būti parengta. Galbūt buvo galima parinkti kažkokius geresnius variantus, bet ją kurdami mes tiesiog nesugalvojome.

Julita Varanauskienė

– Kiek realu, kad kaupiant II pakopos fonduose, žmogaus pensija sieks 40 proc. ir daugiau jo dabar gaunamo atlyginimo ir sudarys kelis tūkstančius eurų? Žinant dabartinių pensininkų situaciją, tai skamba kaip iš kosmoso.

– Kalbant apie tuos tūkstančius eurų, gali būti, kad daugeliui tikrai tai skamba kaip iš kosmoso, ypač tiems, kurie į pensiją išeis po 40-30 metų. Bet kalbant apie tą procentą, kokią dalį jo pajamų sudarytų pensija, tai tas procentas labiau leidžia suprasti, ko aš galiu tikėtis, jeigu nedarysiu nieko.

– Mes su kolegomis į skaičiuoklę įvedėme atlyginimą 1500 eurų. Dirbančiojo stažas yra 10 metų. Skaičiuoklė parodė, kad iš SODROS jis gaus pensijos apie 1900 eurų, iš fondų dar. Kiek realu tai?

– Reikia suprasti, kad tų 1900 eurų perkamoji galia tais metais, kai tas žmogus išeis į pensiją, kalbant apie kokius tris dešimtmečius į priekį, tai perkamoji galia turėtų būti 40 proc. to žmogaus dabartinės algos. Tai nuo 1500 eurų būtų 600 eurų.

– Gal tai ir lėmė, kad žmonėms trūko informacijos ir žmonės rinkosi geriau nekaupti nei kaupti nežinia kur ir kaip?

– Kai mes kalbame apie ilgalaikę ateitį, 20 ar 30 metų į priekį, tai bet kokia informacija gali būti vadinama prognoze. Tai, kad vieniems žmonėms tos prognozės atrodo įtartinos, kitiems nepatikimos, tai gali būti priežastis, kodėl kai kurie žmonės galėjo nuspręsti pasitraukti. Kita vertus, tie laikai, kai viskas buvo labai aišku, jau jie praėjo ir tai nėra Lietuvos fenomenas. Kalbant ir apie kitas šalis, jau seniai yra pastebėtas toks reiškinys, kad vis mažiau ir mažiau garantijų nori suteikti tiek valstybės ar privačios institucijos, nes tos garantijos brangiai kainuoja pačiam paslaugos tiekėjui, kita vertus, reikia suprasti, kad garantijos nėra realios. Ir šioje skaičiuoklėje buvo įvardijama, kad tai yra tik prognozė, kuri yra tikėtina arba ne. Kiekvienas, kuris dabar pasakytų, kad gerai žino, kas bus po 20 metų, tikrai meluotų.

– Ar viešai komunikuota, kokie mokesčiai bus taikomi anuitetams ir kaip tie sukaupti pinigai bus atgauti?

– Vienas dalykas yra tas, kad tiems žmonėms, kuriems kaupti reikia daugiau nei 20 metų, po to kalbėti apie kažkokį išmokėjimą, tai apie bet kokius mokesčius ar procentus kalbėti galėtume tik remdamiesi šios dienos situacija. Per 20 metų ta situacija gali iš esmės pasikeisti. Kalbant apie tuos pačius anuitetus, tos paslaugos ar produkto žanras yra tas, kad šios paslaugos tikslas yra užtikrinti žmogui pajamų šaltinį iki gyvos galvos, kad galėtum apskaičiuoti išmoką, yra visa eilė dedamųjų. Viena iš jų yra tai, kokios grąžos galima tikėtis iš tų pinigų, kurie bus išmokėti.

Reikia dar suprasti, kad kalbame apie 2040 metus. Kitas elementas, kuris yra labai svarbus – žmogaus gyvenimo trukmė. Jeigu šiandien turime statistiką, kuri rodo, kad žmogus, sulaukęs 65 metų, tikėtina, gyvens 15-17 metų, priklausomai nuo jo lyties, tai kaip ta padėtis atrodys 2040 metais, sunku prognozuoti. Viena vertus, mes ir dabar kalbame apie neapibrėžtumą, todėl galima geriau kalbėti apie kriterijus, kurie padės nustatyti tą įmoką.

– Vis tik daugelis žmonių sunkiai gaudosi tokiuose dalykuose. Ką daryti tam žmogui, kaip nenusivilti?

– Galima kalbėti apie tai, kad kai žmogus susiduria su nesėkme, su kažkokiu neužtikrintumu, tai jis pasirenka nedaryti nieko. Ši reforma sudėliota taip, kad nedarydamas nieko, žmogus laimėtų. Jeigu nedarau nieko, reiškia bus taip, kaip man parinko, reiškia, kad dalyvauju ir tų pinigų kažkiek susikaups ir pinigų senatvėje turėsiu. Kiti žmonės pasirinko nedalyvauti ir pažiūrėti, kuo visa tai baigsis. Šiandien, manau, toks sprendimas būtų abejotinas ir neracionalus. Laikas bėga ir to, ką galėčiau susigrąžinti arba gauti, aš jau netenku ir nesusigrąžinsiu atgal.

– Kodėl pas mus, priešingai nei Vakaruose, neleidžiama pačiam dirbančiajam apsispręsti, kiek jis nori skirti antrai pakopai? Nurodoma, kad tai yra maksimaliai 3,5 proc. ir viskas.

– Manau, kad tų Vakarų irgi yra įvairių. Yra šalių, kur dalyvavimas arba kaupimas tokia pakopa yra privalomas. Yra tokių šalių, kur galima pasirinkti. Kalbant apie rekomendacijas, kurias mūsų šaliai teikia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tai jų buvo gana stipri rekomendacija, kad yra privalomas žmonių kaupimas pensijai.

– Kodėl negaliu pasirinkti 5-8 proc.?

– Galite. Trys procentai yra ta minimali riba. Ją mokėdamas žmogus gali dalyvauti. Jeigu nori mokėti dar 2 ar 10, ar kažkiek, jis gali puikiausiai naudotis antra pakopa ir tas įmokas mokėti.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (117)