Revoliucijos nesukėlė
I.Ruginienė vertindama naująjį DK sakė, per dvejus metus nuo jo pakeitimo nepagerėjo nei darbuotojų darbo lankstumas, kurio taip buvo siekiama Trišalėje taryboje, nei darbuotojų derybų galia.
Kaip tikino, darbdaviai ir toliau išlieka stipresniu partneriu derybose, o daugeliu atveju darbuotojas vis dar yra priverstas atleidimą rašyti savo noru.
„Yra net tokių atvejų, kai darbuotojas ateina į darbą ir kartu iš karto duoda pareiškimą atleisti jį be datos. Tokiu atveju DK revoliucijos nepadarė“, – kritiškai jį vertino I. Ruginienė.
Ji džiaugėsi, kad DK atsirado ir nuostata, kuri atskiria kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą bei gaunamą atlygį, bet, kaip teigė, statistika čia vėl kalba pati už save.
Kaip aiškino, nors įsigaliojus pakeistam DK sumažėjo gaunančių MMA, padidėjo tas skaičius darbuotojų, kurie gauna vos 10 ar 50 Eur daugiau nei minimalios pajamos.
„Tai reiškia, kad darbdaviai taip išsprendė problemą, kai negali mokėti MMA, o jiems užtenka pridėti vos kelis eurus“, – apie pakeitimą, susijusį su tuo, kad MMA gali būti mokamas tik dirbant nekvalifikuotą darbą, sakė I. Ruginienė.
Darbuotojų profsąjungos metė akmenį ir į Darbo tarybas, apie kurias buvo daug diskutuojama dar prieš atnaujinant DK, mat jos susikūrusios daugelyje įmonių neatlieka jokios funkcijos.
„Pamatėme liūdną padėtį“, – kalbėjo ji. Anot specialistės, nei darbdaviai, nei Darbo tarybos šiandien dar nežino, ką reikia daryti, kaip bendrauti ir kaip turėtų vykti procedūros.
I. Ruginienė aiškino ir tai, kad DK rengėjai žadėjo, jog DK atneš lankstesnius darbo santykius, atsiras daugiau naujų darbo vietų, tačiau tai taip pat nenutiko.
„Jie žadėjo šimtus tūkstančius naujų darbo vietų, bet neatsirado. Mes iškart sakėme, kad dokumentas negali sukurti darbo vietų“, – sakė ji.
Kaip vieną teigiamų dalykų DK ji įvardijo ilgalaikių išmokų fondo atleistiems darbuotojams kūrimą.
„Tai vienas iš geresnių dalykų, bet mus, kaip profesines sąjungas, neramina kaupiamoji pusė, nes ten kaupiasi pinigai, išnaudojama nedidelė jo dalis, tai mes dar nenusprendėme, ką darysime su tais pinigais“, – tikino ji.
Specialistė taip pat pagyrė Darbo ginčų komisijas bei jų darbą.
„Visada jas palaikiau, sakiau, kad Lietuvoje turėjome revoliuciją, kai ji atsirado, o kai atsirado su nauju DK ir daugiau funkcijų, praplėstos jo ribos, tai sveikintina, pažangu“, – apie pokyčius teigiamai atsiliepė ji, tačiau pabrėžė, kad kalbant bendrai šiandien DK vis dar yra daug dalykų, kuriuos reikia taisyti.
Darbdaviai: vertiname labai gerai
Kol darbuotojų profsąjungos atstovai vardijo DK minusus, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas DELFI teigė situaciją matantis kitaip.
„Mes visumoje vertiname labai gerai“, – apie DK užtikrintai kalbėjo jis ir kaip vienus didžiausių pliusų sakė matantis ilgalaikių išmokų garantinio darbuotojų fondo veiklą.
„Žinoma, dabar to aktualumo nėra labai, bet kai kažkada ekonominės krizės metais reikėdavo atleisti daug darbuotojų, tai išeitinių reikėdavo ieškoti iš vidinių rezervų. Tai buvo revoliucinis ėjimas, užfiksuotas DK“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Teigiamai jis atsiliepė ir apie egzistuojančias Darbo tarybas ir nors sakė, kad jų efektyvumas kol kas nėra didelis, užsimezgantys ryšiai tarp administracijos ir darbuotojų yra labai svarbu.
„Darbdaviams visumoje viskas gerai, tik vienintelis dalykas yra blogai – kad negalime normaliai pasirašyti kolektyvinių sutarčių. Jeigu su Darbo taryba būtų galima pasirašyti kolektyvinę sutartį, būtų gerai, nes dabar esame kaip ir įkaitai.
Žmonės nenori jungtis į profesines sąjungas, o mes negalime realizuoti kolektyvinių sutarčių. O be jų negalime pilnai realizuoti žmonių rūpesčių. Silpniausia vieta – dėl kolektyvinių sutarčių, kad jos įmanomos dabar tik su profesinėmis sąjungomis“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad darbuotojai, anot I. Ruginienės, vis dar yra silpnoji pusė derybose, D. Arlauskas tai pavadino spekuliacijomis.
„Tos spekuliacijos, jos metai iš metų yra tos pačios. Sutikčiau, jei mes kalbėtume apie prieš 10-15 m. atgal, kai buvo didelė bedarbystė ir buvo galima diktuoti sąlygas, bet dabar vyksta didžiulė konkurencija dėl darbuotojų. Jie tampa padėties šeimininkais, todėl šioje vietoje profsąjungų teiginys yra beviltiškai atsilikęs laike“, – sureagavo D. Arlauskas.
Aukso viduriukas?
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė kalbėjo, kad visos pusės, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek valstybė šiandien gali pasidžiaugti padarytais darbais.
„Norėjome lankstesnių darbo sąlygų iš darbdavio pusės, kad būtų galima žmogų lanksčiai priimti, o jei netinka – lanksčiau atsisveikinti, o darbuotojui norėjome, kad jis galėtų pats laisvai reguliuotis darbo laiką, derinti su mokslais, kaip valstybė norėjome, kad kuo mažiau Lietuvoje būtų žmonių, kurie uždirba MMA. Manau, kad iš visų pusių šiandien galime pasidžiaugti“, – teigė ji.
Kaip aiškino, dar prieš priimant naująjį DK apie 20 proc. žmonių gavo minimalias pajamas, o dabar šis procentas stipriai pasikeitęs.
„Dabar mes matome, kad turime tik 2,5 proc.“, – apie gaunančius MMA sakė ji ir pridūrė, kad prie to prisidėjo ir socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, dėl kurių draudimo įmokos turi būti mokamos nuo minimalių pajamų.
E. Radišauskienė pasisakė ir apie kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimų didėjimą bei pateikė kiek kitokius skaičius nei I. Ruginienė.
„Sodros“ duomenimis, anot jos, kvalifikuotų darbuotojų atlyginimas, kurie gaudavo MMA, vidutiniškai padidėjo apie 100 Eur“, – sakė ji.
E. Radišauskienės teigimu kaip vienas iš didžiausių baubų prieš DK atnaujinimą buvo ir darbuotojų atleidimas darbdavio valia.
„Profsąjungos sakė, kad darbdaviai sumokės 6 išeitines algas ir visus atleis, bet Lietuvai reikia gerų darbuotojų.
Žinoma, tai yra taikoma, bet yra įvairių žmonių atleidimo priežasčių, bet iš esmės su žmonėmis yra atsiskaitoma“, – teigė ji ir aiškino, kad tuo tikrai nėra piktnaudžiaujama.
Kas keitėsi?
DELFI primena, kad atnaujinus DK jame keitėsi atlyginimas, kada buvo numatyta, kad minimalią algą neatskaičius mokesčių bus galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, taip pat keitėsi atostogų skaičiavimo tvarka, kada nuo liepos darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Nemažai pakeitimų susiję ir su išėjimu iš darbo. Norint išeiti iš darbo be svarbių priežasčių darbdavį teks perspėti prieš 20 kalendorinių dienų (ne 14 darbo dienų kaip iki šiol), jokių išeitinių išmokų jis neprivalės mokėti.
Darbuotojui bus palikta galimybė per 3 darbo dienas persigalvoti ir atsiimti prašymą nutraukti sutartį. Dėl svarbių priežasčių nutraukti sutartį darbuotojas galės įspėjęs darbdavį bent prieš 5 darbo dienas, bet tik nustatytais atvejais – pvz., jei mėnesį tęsiasi prastova, 2 mėn. nemokamas atlyginimas ar prireikia slaugyti šeimos narį.
Taip pat keitėsi nedarbo ir ilgalaikio darbo išmokos, atsirado naujos darbo sutarčių rūšys.
